Krašto apsaugos struktūra, krašto apsaugos politikos ypatumai Lietuvoje. Viešojo sektoriaus išlaidų krašto apsaugai analizė


Ekonomikos kursinis darbas.

Įvadas. Krašto apsaugos ministerija. KAM esmė. Pagrindinės KAM veiklos kryptys 2016 m. KAM sudėtis ir vykdomos programos. Viešojo sektoriaus išlaidos krašto apsaugai. BVP ir krašto apsaugos išlaidų kitimas. Išlaidų pasiskirstymas gynybai. Krašto apsaugai skiriamų lėšų dinamika. NATO investicijos Lietuvoje. Metų išlaidų krašto apsaugai pasiskirstymas. Minėto laikotarpio skirtų lėšų apibendrinimas. Pagal išlaidų sritis. Išvados. Naudota literatūra.


Šio kursinio darbo tikslas išanalizuoti viešojo sektoriaus išlaidas krašto apsaugai. Dėmesys bus skirtas krašto apsaugos ministerijai, kuri skiria lėšas atskaitingiems padaliniams bei jų tolimesnį lėšų kryptingumą. Taip pat bus palyginama kokią pinigų dalį vyriausybė skiria krašto apsaugai palyginus su kitais sektoriais (švietimo, medicinos, transporto ir kt.). Šiek tiek giliau pažvelgsime į pačios krašto apsaugos ministerijos vidų, t.y, atliksiu veiklos analizę, kuri padės geriau suprasti Lietuvos krašto apsaugos politiką bei jos ypatumus.

Viešosios išlaidos reikalingos ne tik socialinės paramos ir socialinio draudimo finansavimui, bet ir viešųjų bei kai kurių privačių gėrybių gamybai. Tai išlaidos gynybai, moksliniams tyrimams, švietimui, sveikatos apsaugai, kultūrai. Gamyba vykdoma valstybinėse arba privačiose įmonėse. Pastarosios vykdo valstybės užsakymus arba dirba pagal sutartis. Pavyzdžiui, valstybė gali užsakyti tyrimus iš nevalstybinių mokslo, socialoginių tyrimų ar kitų organizacijų, subsidijuoja nevalstybines organizacijas švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos srityje. Taip pat valstybė tiesiogiai valdo mokslo, švietimo, kultūros bei kitas organizacijas. Šios organizacijos neretai ima mokestį iš savo produkcijos vartotojų todėl viešosios išlaidos nėrą vienintelis šių įstaigų finansavimo šaltinis.

Kad pereitume prie KAM sistemos analizės, turėtume žinoti ministerijos struktūra, kas jai vadovauja bei kas už ką yra atsakingas.

- siekiama užtikrinti Lietuvos kariuomenės karinių vienetų kovinį rengimą;

- tęsiami kariuomenės modernizavimo projektai: plėtojama oro erdvės stebėjimo sistema, įsigyti minų paieškos laivai, logistinės įrangos ir transporto priemonės, granatsvaidžiai ir kulkosvaidžiai;

- formuojamas kariuomenės rezervas ir vykdomas visuomenės rengimas valstybės gynybai:

• pertvarkoma LR karo prievolės sistema;

• tęsiami baziniai kariniai mokymai, suteikiant galimybę piliečiams savanoriškai rengtis valstybės gynybai, ugdomas piliečių patriotiškumas, taip užtikrinant visapusišką piliečių rengimą valstybės gynybai;

-siekiama kad Lietuvai būtų numatytos palankios nuostatos saugumo ir gynybos srityje;

-siekiama bendradarbiavimo saugumo ir gynybos politikos srityje stiprinimo su Ukraina, Gruzija ir Moldova;

Krašto apsaugos ministerija ir jai pavaldžios įstaigos vykdo devynias programas, kurios ir sudaro pagrindines KAM išlaidas:

Sausumos pajėgos ( Parengti SP karinius vienetus valstybės sausumos teritorijos karinei apsaugai ir gynybai, gebančius dalyvauti tarptautinėse operacijose);

Karinės jūrų pajėgos (Parengti pajėgas, užtikrinančias teritorinės jūros stebėjimą, kontrolę bei gynybą, laivybos apsauga ir kontrolė, paieškos ir gelbėjimo operacijas, taršos likvidavimo darbus jūros rajone organizavimą, koordinavimą ir vadovavimą. Išskirtinės ekonominės zonos stebėjimą bei kontrolę);

Karinės mokymo pajėgos (Parengti visų kategorijų personalą vykdyti kovines taikos ir karo meto užduotis);

Mokymo ir doktrinų valdyba (Teikia Lietuvos kariuomenės kariniams vienetams kolektyvinio rengimo paramą, aprūpina poligonais, simuliacinem sistemom ir mokymo objektais);

Viešojo sektoriaus išlaidos krašto apsaugai niekada nebuvo didesnės nei, švietimo sektoriui ar socialinei apsaugai, o atvirkščiai, išlaidos krašto apsaugai yra vienos mažiausių iš visų sektorių, tai galima matyti iš žemiau pateiktos diagramos. Šiame skyriuje mėginsiu apžvelgti išlaidas krašto apsaugai: prieš įstojant į NATO, įstojus į NATO, prieš ekonominę krizę, bei po jos. Išanalizuosiu 2006-2015 metų laikotarpį ir per kiekvienus metus skirtas lėšas krašto apsaugai. Žinoma išanalizuota bus ir lėšos skirtos pagrindinėms krašto apsaugos programoms įgyvendinti

Lietuva, kaip Europos Sąjungos bei NATO narė, yra įsipareigojusi krašto apsaugai skirti 2% nuo BVP, tačiau šios užduoties vyriausybė neįgyvendina, krašto apsaugai lėšų skirdama perpus negu reiktų. Lietuvos krašto apsaugai skiriamų lėšų dalis nuo BVP yra viena mažiausių tarp visų NATO šalių, ką jau bekalbėti apie Baltijos šalis, kurie Lietuvą pagal šį rodiklį taip pat lenkia. Lietuva jau seniai yra susilaukusi priekaištų iš alianso narių, jog išlaidų krašto apsaugai skiria per mažai. Tačiau dabartinė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė išgirdusi tokius priekaištus tik skėsčioja rankomis, nes valstybės skola ir taip siekia kelis milijardus litų, tad mažinamos lėšos visoms ministerijoms, ne išimtis ir krašto apsauga. Kiti mano, jog išlaidos krašto apsaugai yra per didelės, geriau daugiau lėšų skirti socialinei apsaugai ar švietimui, tačiau įsipareigojimai yra įsipareigojimai. Lietuvos įmokos NATO biudžetui nėra didelės, jos mokamos iš krašto apsaugai skirtų lėšų. Įmokos siekia tik apie 0,1% nuo tais metais skirtų lėšų krašto apsaugai.

  • Ekonomika Kursiniai darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 24 puslapiai (3358 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 1699 KB
  • Krašto apsaugos struktūra, krašto apsaugos politikos ypatumai Lietuvoje. Viešojo sektoriaus išlaidų krašto apsaugai analizė
    10 - 7 balsai (-ų)
Krašto apsaugos struktūra, krašto apsaugos politikos ypatumai Lietuvoje. Viešojo sektoriaus išlaidų krašto apsaugai analizė. (2016 m. Gegužės 18 d.). http://www.mokslobaze.lt/krasto-apsaugos-struktura-krasto-apsaugos-politikos-ypatumai-lietuvoje-viesojo-sektoriaus-islaidu-krasto-apsaugai-analize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 03:15