Kraštovaizdžio būklė Lietuvoje


Aplinkos skaidrės. Kraštovaizdžio būklė Lietuvoje. Lietuvos Kraštovaizdžio susiformavimas. Kraštovaizdžio struktūros būklė ir perspektyvos. Lietuvos saugomų teritorijų kūrimo raida. „Natura 2000“ tinklo raida. Saugomos teritorijos Lietuvoje. Lietuvos Baltijos jūros krantų būklė. Klaipėdos giliavandenis uostas. Šiaurės Lietuvos karstinio rajono kraštovaizdžio pokyčiai 1963–2006 metais.


Kraštovaizdis - gamtos jėgų ir visuomenės kraštotvarkinių pastangų kūrinys. Kraštovaizdžio formavimą lemia trys veiksnių grupės: 1) gamtiniai veiksniai; 2) technogeniniai veiksniai; 3) planavimo veiksniai. Dabartinė Lietuvos kraštovaizdžio erdvinė makrostruktūra yra susiformavusi ledynmetyje vykusių glacialinių bei akvaglacialinių ir poledynmetyje vykusių intensyvių geomorfologinių procesų metu. Šiuo metu iš poledynmečio paveldėtą Lietuvos kraštovaizdžio erdvinę sandarą nepaliaujamai modeliuoja daugybė gamtinių procesų, iš kurių ryškiausi klimatiniai, geocheminiai, dirvodariniai, eoliniai, šlaitiniai, fliuvialiniai, akvaliniai ir litoraliniai, karstiniai ir biogeniniai procesai.

Šiuo metu didžiausiu aktualumu išsiskiria kraštovaizdyje vykstantys geocheminiai (agrarinės ir urbanizuotos teritorijos), šlaitiniai (miestų teritorijos), litoraliniai (pajūris), karstiniai (Šiaurės Lietuvos regionas) ir biogeniniai (ežerai ir tvenkiniai) gamtiniai procesai. Technogeniniai veiksniai intensyvėja vystantis technologijoms ir technikai, kuri vis labiau keičia kraštovaizdį, jame vis daugiau atsiranda technogeninių formų, linijų, objektų, teritorinių vienetų. Svarbu ir tai, kad šiuo metu Lietuvos teritorijoje beveik visur pasireiškia nors vienas technogeninis veiksnys.

Savaiminio, organiškai susiformavusio kultūrinio kraštovaizdžio ženklesnių arealų iš esmės nebėra Netgi mūsų gamtinio (miškų) kraštovaizdžio struktūra yra daugiau ar mažiau paliesta planavimo veiksnių, pirmiausiai tikslinės miškotvarkos poveikio. Tik sovietmečio pabaigoje, ypač 9 –ajame dešimtmetyje, pradedamos naudoti pažangesnės teritorijų planavimo metodikos, susirūpinta želdinių išsaugojimu agrariniame bei urbanizuotame kraštovaizdyje, technokratizmo melioracijoje mažinimu, naujų kompleksinio pobūdžio saugomų teritorijų steigimu, kultūros paveldo apsauga.

Svarbiausiais planavimo veiksniais, formuojančiais šalies kraštovaizdžio erdvinę struktūrą, atkūrus Nepriklausomybę, laikytini: Žemės restitucijos programos (vadinamosios žemės reformos). Kelių tinklo priderinimo prie Europos urbanistinio karkaso bei šio tinklo rekonstrukcijos planų realizavimas. Intensyvi naujai užstatomų bei rekonstruojamos statybos zonų plėtra aplink didžiuosius miestus. Ypač sparčiai realizuojamas urbanizuoto kraštovaizdžio struktūrų deekologizavimas bei komercionalizavimas, prioritetą teikiant intensyviai besiplėtojančiai naujajai gyvenamajai ir komercinei statybai. Ženklus miškų naudojimo intensyvumo didinimas. Skatinamas alternatyviosios energetikos objektų (vėjo jėgainių, hidroelektrinių ir pan.) projektavimas.

  • Aplinka Skaidrės
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 36 puslapiai (2571 žodis)
  • Aplinkos skaidrės
  • MS PowerPoint 7633 KB
  • Kraštovaizdžio būklė Lietuvoje
    10 - 8 balsai (-ų)
Kraštovaizdžio būklė Lietuvoje. (2015 m. Lapkričio 16 d.). http://www.mokslobaze.lt/krastovaizdzio-bukle-lietuvoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 20:47