Kraujotaka ir kvėpavimas


Medicinos konspektas.

Kraujo apytakos reikšmė. Didysis ir mažasis kraujo apytakos ratai. Sisteminis apytakos ratas. Oksigenizacijos ratas. Kraujo apytakos greitis. Veiksniai , turintys įtakos kraujo tekėjimo greičiui. Priežastys , lemiančios kraujo tekėjimą arterijomis , venomis. Kvėpavimo judesiai Siurbiamasis širdies veikimas Arterijų pulsavimas Skeleto raumenų susitraukimai. Pasipriešinimas priklauso nuo. Laminarinis , turbulentinis kraujo tekėjimas. Linijinis , tūrinis kraujo tekėjimas. Kraujotakos laikas. Periferinis sluoksnis. Kitas sluoksnis. Centrinė srovė. Kraujagyslių tipai , kraujotakos ypatumai kapiliaruose. Kapiliarų klasifikacija. Kapiliaruose vyksta medžiagų metabolitų ir dujų apykaita tarp kraujo ir tarpląstelinio skysčio. Kapiliarų dydis ir kiekis priklauso nuo. Tikrieji kapiliarai. Kraujo tekėjimą kapiliarais. Kraujo apytakos ypatumai širdyje , plaučiuose , kepenyse , inkstuose , blužnyje , smegenyse. Kraujotaka galvos smegenyse. Kraujotaka širdyje. Kraujotaka kepenyse. Vartų vena ir kepenų arterija -> kapiliarų sinusų tinklas -> centrinės venos. Limfa , jos susidarymas , sudėtis reikšmė. Limfos apytakos ypatumai , limfiniai mazgai. Limfos jos. Suteka į dešinįjį limfinį kamieną. Apsivalo nuo bakterijų , toksinų. Limfoje randama. Ją verčia tekėti. Limfinę mą sudaro. Limfa teka. Refleksogeninės kraujagyslių zonos , jų reikšmė kraujotakos reguliacijoje. Raumenų darbas. Humoralinė kraujagyslių tonuso reguliacija. Vazomotorinis centras. Kraujospūdis , jį lemiantys veiksniai , spaudimo reguliacija. Kraujo spaudimą veikiantys veiksniai. Arterinis ir veninis pulsai. Jų kilmė , nustatymas. Atsiranda dėl. Nustatomas tik stambiose venose. Kvėpavimo sistema , jos reikšmė. Kvėpavimo rūšys , kvėpavimo tipai. Kvėpavimo sistemą. Žemesnieji daugialąsčiai. Žmogaus oda. Kvėpavimo mechanizmas inspiracija , ekspiracija . Pleurinės tuštumos reikšmė.


Didysis kraujo apytakos ratas (sisteminis apytakos ratas) talpina apie 84proc viso cirkuliuojančio kraujo, o mažuoju (oksigenizacijos ratas) per tą patį laiką prateka toks pats kraujo kiekis kaip ir didžiuoju ratu.

Mažojo ir didžiojo apytakos rato arterijų, kapiliarų ir venų s-ma per 1min prateka vienodas kraujo kiekis, t.y. tūrinis greitis visur vienodas.

Skeleto raumenų susitraukimai(susitraukę kojų raumenys, spaudžia venas ir stumia kraują link širdies, atgal kraujui grįžti neleidžia venų vožtuvai).

Pasipriešinimas priklauso nuo kraujagyslių spindžio, kraujo apytakos rato ilgio ir kraujo klampumo.

Dėl nevienodos srities kraujagyslės spindyje kraujas teka sluoksniais, t.y. periferinis sluoksnis, kontaktuojantis su kraujagyslės sienelę,juda lb lėtai. Kitas sluoksnis slysta pirmojo paviršiumi, todėl juda greičiau. Trečias dar greičiau. Greičiausiai juda centrinė srovė. Toks kraujo tekėjimas sluoksniais yra LAMINARIUMAS.

Aortos pradžioje stambių kraujagyslių išsišakojime kraujas teka sūkuriais,t.y. turbulentinis kraujo tekėjimas.

Kraujotakos laikas – tai laikas, per kurį kraujas prateka abiem apytakos ratais. Žinduolių kraujotakos laikas lygus laikui, per kurį širdis padaro 27 sistoles.

Tūrinis greitis – tai kraujo kiekis, pratekėjęs kraujagyslių s-ma per laiko vienetą.

Linijinis greitis – tai atstumas, kurį kraujo dalelė nueina per laiko vienetą.

Amortizuojamosios kraujagyslės – elastinio tipo didelio skersmens kraujagyslės, kurios išlygina pulsuojantį kraujo tekėjimą. Tai aortoje ir plaučių arterijos.

Rezistencinės (pasipriešinimo) kraujagyslės– smulkios arterijos, arteriolės, venulės, turinčios storą sienelę su gerai išvystytų raumenų sluoksnių. Jos pasižymi dideliu pasipriešinimu kraujo tekėjimui.

Sfinkteriai (raukai) – arteriolių galiniai segmentai, nuo kurių tonuso priklauso funkcionuojančių kapiliarų tinklo dydis, filtracinis paviršius, filtracijos ir reabsorbcijos intensyvumas.

Apykaitos – kapiliarai. Kraujagyslių dalis, vykdanti filtraciją, reabsorbciją ir difuziją.

Deponuojančios (talpiosios) – venos sutalpina daug kraujo, bet dėl mažo pasipriešinimo ir didelio tąsumo neturi žymios įtakos kraujotakai.

Nuosruvos (jungiančios) – arterinės veninės anastomozės, kurios sujungia arterijas su venomis ir kraujas tekėdamas šiomis kraujagyslėmis nepatenka į kapiliarų tinklą.

Tikrieji kapiliarai – atsišakoja nuo magistralinių kanalų.Jų atsišakojimo vietoje raumenų skaidulos sudaro prekapiliarinį sfinkterį.Nuo jų tonuso priklauso patenkančio į kapiliarus kraujo kiekis.

Neuronų energijos šaltinis yra kraujo pernešama gliukozė. Smegenyse nėra arterinių veninių anastomozių. Visi kapiliarai atviri, t.y. kraujas visada teka kapiliarų tinklų.

Širdį krauju aprūpina vainikinės arterijos išeinančios iš aortos ančių. Sistolės pradžioje kraujo tėkmė kairiąja vainikine arterija visai sustoja, nes miokardui susitraukiant spaudimas toje arterijoje būna didesnis už spaudimą aortoje, t.y. raumuo suspaudžia arteriją. Diastolės metu kairiojoje vainikinėje arterijoje kraujotaka gerėja, nes miokardui atsipalaiduojant kraujo spaudimas aortoje būna didesnis už spaudimą arterijoje. Dešinysis skilvelis susitraukia silpniau, todėl spaudimo skirtumas tarp aortos ir dešiniosios vainikinės arterijos išlieka viso ciklo metu.

  • Medicina Konspektai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 23 puslapiai (2601 žodis)
  • Medicinos konspektai
  • Microsoft Word 6783 KB
  • Kraujotaka ir kvėpavimas
    10 - 6 balsai (-ų)
Kraujotaka ir kvėpavimas. (2016 m. Balandžio 06 d.). http://www.mokslobaze.lt/kraujotaka-ir-kvepavimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 04:59