Kraujotakos sutrikimai referatas


Medicinos referatas. Periferinės kraujotakos sutrikimai. arterinė ir veninė hiperemija. išemija. mikrocirkuliacijos sutrikimai. Arterinė hiperemija. Arterinės hiperemijos patogenezė. Arterinės hiperemijos padariniai. Arterinės hiperemijos požymiai. Arterinei hiperemijai. Pasyvi arba veninė hiperemija. Veninė pasyvioji hiperemija. Veninės hiperemijos požymiai. Išemijos požymiai. Tipiški mikrocirkuliacijos sutrikimai. Klasikiniam tipui. Tilto pavidalo. Tinklo pavidalo. Intravaskuliniai mikrocirkuliacijos. Ekstravaskulinių mikrocirkuliacijos sutrikimų.


Kraujo apytaka yra skirstoma į centrinę, kuri vyksta stambiose kraujagyslėse, ir periferinę kraujotaką, vykstančią organų ir audinių smulkiose kraujagyslėse. Vieni iš periferinės kraujotakos sutrikimų yra arterinė ir veninė hiperemija, ischemija, embolija, trombozė.

Išsiplėtus kraujagyslėms priplūsta daugiau kraujo pasireiškia hiperemija (gr. hyper – per daug, haima – kraujas) arba kongestija (angl. congestion – kraujo priplūdimas). Hiperemija gali būti aktyvi fiziologinė ir patologinė. Fiziologinė hiperemija būdinga aktyviam skeleto raumenų darbui esant intensyviai medžiagų apykaitai dirbant fizinį darbą, esant psichinei vazomotorinei reakcijai (paraudęs veidas). Aktyvios hiperemijos metu išsiplečia arterinės – kraujo pristatančios kraujagyslės arterijos, arteriolės, kapiliaronai, todėl arterinę hiperemiją priskirti mikrocirkuliacijos sutrikimams nerekomenduotina, nes arterijos tai nėra kapiliarono sudėtinės dalys. Arterinės hiperemijos metu vyrauja aktyvūs procesai pavyzdžiui veikia vazoaktyvūs aminai prostaglandinai ir kt. Todėl ją tikslinga vadinti aktyvia.

Arterinė hiperemija – tai yra pritekančio kraujo kiekio daugėjimas organe dėl arteriolių išsiplėtimo. Jos požymiai: paraudimas, arterijų, arteriolių ir kapiliarų išsiplėtimas, pulsavimas, vietinis temperatūros didėjimas, medžiagų apykaitos intensyvėjimas, hiperemijos srities tūrio, kraujo tekėjimo greičio, kraujospūdžio padidėjimas.

Arterinė (aktyvi) hiperemija skirstoma į fiziologinę (sukelia padidėjęs fizinis krūvis, sustiprėjusios organo funkcijos) ir patologinę. Fiziologinė hiperemija vadinama funkcine. Kita forma yra reaktyvi arterinė hiperemija, kuri būna po trumpalaikio kraujagyslių spazmo.

Patologinę arterinę hiperemiją sukelia tam tikri etiologiniai veiksniai: 1) fizikiniai (mechaninė energija, didelė temperatūra, sumažėjęs slėgis, vakuumas, ultravioletinė, rentgeno spinduliuotė ir kiti); 2) cheminiai (rūgštys, šarmai, terpentinas, garstyčių aliejus ir kitos cheminės medžiagos); 3) biologiniai (bakterijų nuodai, gyvūnų nuodai, vabzdžių įkandimai, tam tikros augalinės medžiagos); 4) nerviniai (pažeidus tam tikrus nervinius rezginius, dirginant vazodilatatorius ir jų centrus); 5) psichiniai (paraudimas iš gėdos ar pykčio); 6) imuniniai (sukelia tam tikri alergenai); 7) medžiagų apykaitos produktai (pieno rūgštis, Krebso ciklo organinės rūgštys, ADF, ATF, kalio jonai, hipoksija ir hiperkapnija, acidozė).

Arterinės hiperemijos patogenezė paremta tuo, kad veikiant tam tikram veiksniui, yra dirginami vazodilatatorių nervai (beta adrenoreceptoriai) arba slopinami vazokonstriktorių nervai. Uždegimo metu kraujagysles plečia ir didina jų pralaidumą uždegimo tarpininkai (mediatoriai): NO, histaminas, serotoninas, bradikininas, prostaglandinai, ypač prostaciklinas I2. Simpatiniai adrenerginiai nervai plečia griaučių, veido, skruostų, žarnų, gleivinių mažas arterijas ir arterioles. Perpjovus simpatines adrenergines skaidulas ir kraujagysles siaurinančius (vazokonstrikcinius) nervus, atsiranda neurogeninė arterinė hiperemija, dar vadinama neuroparalyžine. Tokią impulsaciją turi rankų odos, griaučių raumenų, virškinimo ir kitų organų simpatiniai nervai, kuriuos perpjovus, išsiplečia tų sričių arterijos. Arterinės hiperemijos metu išsiplečia arterijos, atsipalaiduoja arteriolių sfinkteriai, kraujas greičiau teka kapiliarais. Padaugėja funkcionuojančių kapiliarų, juose didėja spaudimas, todėl stiprėja skysčių filtracija į audinius ir limfos nutekėjimas iš audinių.

Arterinės hiperemijos padariniai įvairūs. Teigiami tuo, kad suaktyvėja medžiagų apykaita, audiniai geriau aprūpinami deguonimi, maisto medžiagomis, nes daugiau kraujo teka padaugėjus funkcionuojančių kapiliarų. Iš audinių geriau išplaunami medžiagų apykaitos produktai ir mikroorganizmų toksinai. Neigiamas arterinės hiperemijos padarinys gali būti galvos svaigimas dėl per didelio kraujo kiekio smegenyse. Arterinės hiperemijos metu gali plyšti kraujagyslė, ypač sergant ateroskleroze, ir ištikti insultas. Plyšus galvos smegenų kraujagyslei, gali ištikti paralyžius arba staigi mirtis.

Patologinę arterinę hiperemiją sukelia įvairūs patogeniniai faktoriai: 1) fizikiniai, pavyzdžiui, patrynus odą, pašildžius, pašvitinus ultravioletiniais, rentgeno spinduliais ir kt.; 2) cheminės medžiagos – terpentinas, garstyčių aliejus, nedidelės koncentracijos rūgštys bei šarmai ir kt.; 3) biologinės medžiagos ir toksinai, pavyzdžiui, bakterijų toksinai, bičių, gyvačių nuodai ir augalinės medžiagos; 4) įvairūs alergenai.

Arterinei hiperemijai, atsiradusiai dėl tiesioginio kraujagyslių sienelių funkcijos sutrikimo, priklauso vakuuminė hiperemija (hypeaemia ex vacuo). Ją sukelia slėgio sumažėjimas, pavyzdžiui, uždėjus taures.

  • Medicina Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 14 puslapių (3793 žodžiai)
  • Medicinos referatai
  • Microsoft Word 24 KB
  • Kraujotakos sutrikimai referatas
    10 - 2 balsai (-ų)
Kraujotakos sutrikimai referatas. (2015 m. Rugsėjo 30 d.). http://www.mokslobaze.lt/kraujotakos-sutrikimai-referatas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 12:05