Kreditas ir kredito sistema


Finansų konspektas. Kreditas ir kredito sistema. Kredito esmė ir būtinumas. Kredito santykiuose dalyvauja. Kredito funkcijos. Kredito sistema ir jos veikimas. Kredito formos ir rūšys. Esminiai skirtumai tarp faktoringo ir forfeitingo yra šie. Esminiai lizingo pranašumai prieš kitas ilgalaikio kredito rūšis. Pagal apdraudimo būdą kreditai gali būti. Pagal kreditų terminus išskiriami kreditai. Pagal palūkanų rūšis kreditai skirstomi į. Pagal gavėją ir skolinimosi tikslą kreditai klasifikuojami į. Palūkanos ir kredito kaina. Paprastosios palūkanos apskaičiuojamos pagal formulę. Sudėtinės palūkanos apskaičiuojamos pagal formulę. Atsižvelgiant į palūkanų skaičiavimo laikotarpį, palūkanos skirstomos į. Galimi šie kredito grąžinimo būdai. Kredito apdraudimo priemonės. Kredito įstaigų sistema. Lietuvos bankas ir jo vaidmuo kredito sistemoje. Lietuvos bankas, įgyvendindamas savo tikslus, atlieka šias pagrindines funkcijas. Riziką ribojantys normatyvai yra šie. Komercinių bankų funkcijos ir operacijos. Banko sąskaita gali būti. Dažniausiai naudojami tarptautinių atsiskaitymų būdai. Mokėjimo kortelės pranašumai, palyginti su atsiskaitymu grynaisiais pinigais. Valiutų rizikos valdymo priemonės. Bankų finansų makleriai teikia šias paslaugas. Indėlių rūšys. Kredito unijos ir jų veikla. kredito unijos atlieka šias operacijas.


Faktoringas gali būti be regreso teisės arba su regreso teise, o forfeitingas — tik be regreso teisės; politinę ir pinigų pervedimo riziką faktoringo atveju prisiima eksportuotojas, o forfeitingo atveju — forfeitorius; skirtinga kreditavimo procedūra: forfeitingo metu pirkėjas turi dalį sumos sumokėti tiekėjui iš anksto, o faktoringo atveju avansą suteikia faktorius tiekėjui.

Apdrausti - gali būti hipoteka, įkeičiant turtą, garantija arba laidavimu. Neapdrausti - neturi papildomų sugrąžinimo garantijų.

Vienkartinio įnašo; vienodo dydžio įnašų (linijinis); skirtingo dydžio (periodinių) įnašų; amortizacinis (pastovusis anuitetas).

Taikant vienkartinio įnašo būda, visa kredito suma grąžinama pasibaigus kredito terminui. Jo gavėjas per sutarties laiką moka kreditoriui fiksuotais laiko intervalais vienodą palūkanų sumą. Kreditą grąžinant vienodo dydžio įnašais, palūkanos mokamos nuo negrąžintos kredito dalies. Todėl artėjant grąžinimo terminui, palūkanų ir bendrų įmokų suma mažėja. Taikant skirtingo dydžio įnašų būdą, dalis kredito skirtingomis sumomis fiksuotais laiko intervalais grąžinama per visą sutarties galiojimo laikotarpį. Sutarčiai baigiantis, grąžinamas kredito sumos likutis. Nuo periodinių įnašų dydžio tiesiogiai priklauso bendra sumokamų palūkanų suma. Mažindami periodines įmokas, bendrą palūkanų sumą didiname, ir atvirkščiai. Naudojant amortizacinį (pastovaus anuiteto) būdą, fiksuotais laiko intervalais mokamos vienodos įmokos, kurias sudaro grąžintino kredito ir mokėtinų palūkanų suma. Tokia įmoka vadinama anuitetu.

Kapitalo pakankamumo — tai banko kapitalo ir turto bei nebalansinių įsipareigojimų, įvertintų pagal rizikos laipsnį, santykis; likvidumo — tai banko likvidaus turto santykis su einamaisiais įsipa­reigojimais; maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta ir tauriaisiais metalais (dydis nustatomas procentais nuo banko kapitalo); maksimalios paskolos suma 1 skolininkui (dydis nustatomas procentais nuo banko kapitalo); didelių paskolų bendroji suma (dydis nustatomas procentais nuo banko kapitalo).

  • Finansai Konspektai
  • 2014 m.
  • 61 puslapis (2549 žodžiai)
  • Universitetas
  • Finansų konspektai
  • MS PowerPoint 56 KB
  • Kreditas ir kredito sistema
    10 - 2 balsai (-ų)
Kreditas ir kredito sistema. (2014 m. Lapkričio 20 d.). http://www.mokslobaze.lt/kreditas-ir-kredito-sistema.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 08:03