Kretingos ir Šilutės buitinė keramika (puodai, puodynės ir dubenys) XVI-XVIII a.


Istorijos bakalauro darbas. Įvadas. Šaltinių ir literatūros pristatymas. Literatūros apžvalga. Archeologinių tyrinėjimų apžvalga. Kretingos miesto raida. Kretinga XVI amžiuje. Kretinga XVII amžiuje. Kretinga XVIII amžiuje. Šilutės miesto raida. Šilokarčema. Verdainė. Žibai. Amatininkai. Rezultatai ir jų aptarimas. Puodų analizė. Puodynių analizė. Dubenų analizė. Indų dalys bei briaunų ir dugnų profiliai. Išvados. Literatūros sąrašas. Priedai.


Keramika - vienas iš svarbiausių archeologijos artefaktų. Pagal paskirtį skirstoma į buitinę (įvairūs indai), architektūrinę (kokliai, čerpės) ir skulptūrinę. Puodų ir kitokios indų paskirties šukės paprastai būna gausiausia radinių rūšis miesto archeologijoje, kuri padeda nustatyti chronologiją. Ne išimtis Kretinga bei Šilutė. Šiame darbe analizuojama Šilutės ir Kretingos buitinės keramikos dalis, t. y. puodai puodynės ir dubenys. Archeologinių radinių fragmentai saugomi Šilutės ir Kretingos muziejaus fonduose. Dalis yra restauruotų ir geros būklės, tačiau nėra eksponuojami, o dalis radinių dar nėra sutvarkyti, tai apsunkina darbą.

Darbo objektas – Šilutės ir Kretingos buitinė keramika: puodai, puodynės ir dubenys. Tyrinėjant senamiesčius, susiduriama su kultūriniais sluoksniais, kurie charakteringi savo keramika. Šitų sluoksnių gretinimo, lyginimo bei istorinių faktų interpretacijos pagrindu chronologiškai išskiriami laikotarpiai: XVI – XVIII a. Pradinė data – XVI a. - istoriškai sutampa su Šilutės miesto formavimusi. Archeologinės medžiagos požiūriu nuo šio laikotarpio turime negausų keramikos radinių kiekį, kur išsiskiria šioje temoje nagrinėjami puodai ir puodynės, o Kretingoje šis laikotarpis sutampa su teritorijos pasikeitimu. Dešiniajame Akmenos krante susiformavo Kretingos kaimas (Kretingsodis), o ties Dulpučio ir Akmenos santaka buvo įkurtas Kretingos dvaras, iš kurio buvo rūpinamasi sienos su vokiečiais apsauga ir dvarui priskirtų kaimų administravimui. O galinė chronologijos rėmų data Šilutėje - XVIII a. II p. - istoriškai siejasi su didžiojo maro metais, kada vyko Septynerių metų karas. Po šių įvykių nemažai atsikelia vokiečių naujakurių, kurių dalis amatininkystę perima į savo rankas. Tai galėjo sąlygoti naujų tradicijų kūrimą. Tuo tarpu Kretingoje galutinę chronologijos rėmų datą, kaip svarbiausią įvykį, įtakojusį miesto raidą, galima išskirti 1795 metus, kuomet įvyksta III Abiejų Tautų Respublikos padalijimas. Kretingos dvaras ir miestas patenka į Rusijos rankas. Tokia miesto situacija taip pat galėjo paveikti ir šio laikotarpio kultūrinį sluoksnį archeologiniu atžvilgiu.

Pagrindinis darbo tikslas - Šilutės ir Kretingos buitinės keramikos dalies: puodų, puodynių ir dubenų analizė XVI – XVIII a. Šiam tikslui įgyvendinti iškelti tokie uždaviniai:

išstudijuoti literatūrą ir šaltinius apie Šilutę ir Kretingą;

apžvelgti Šilutės ir Kretingos miestų raidą, išskiriant archeologinius aspektus;

aprašyti Šilutėje ir Kretingoje rastus puodus, puodynes ir dubenis;

palyginti šių dviejų miestų XVI – XVIII a. buitinę keramiką.

Darbas susideda iš dviejų didelių pagrindinių dalių: teorinės dalies ir rezultatų aptarimo. Teorinėje dalyje trumpai aprašoma Šilutės miesto raida, apžvelgiant Šilokarčemos, Verdainės ir Žibų gyvenviečių aktualijas, bandoma susieti jos istoriją su archeologija, taip pat apžvelgiami šio regiono amatininkai, kurių dėka nuo XVIII a. Šilutės sritis ėmė sparčiai augti ir vystytis. Tuo tarpu Kretingos miestas analizuojamas kiek kitaip, išskiriami svarbiausi įvykiai atskirai XVI, XVII ir XVIII a., pasigendama šaltinių, nurodančių vietinių amatininkų veiklą. Analizuojant keramiką, remtasi archeologinių tyrinėjimų ataskaitomis, kurių Šilutės ir Kretingos muziejus ne visas turi, dauguma saugomos Lietuvos istorijos instituto archeologijos archyvuose. Nuo ataskaitų aptarimo bei archeologinių kasinėjimų Šilutėje ir Kretingoje pradėtas rezultatų aptarimas. Rasti archeologiniai radiniai lyginami pagal radinių rūšį, kasinėjimo metus, atskirai pagal amžių nustatyti briaunų ir dugnų profilių vyraujantys tipai, taip pat lyginama abiejų miestų rasta buitinė keramika. Rašant šį darbą susidurta su tokiomis problemomis:

1) literatūros trūkumu,

XVI - XVIII a. yra nemaža laiko atkarpa, nagrinėjamų vietovių vystimosi raida didele dalimi priklausė nuo valdžiusių didikų užmojų, istorinių aplinkybių (karas, maras, gaisras ir t.t.), tad įdomu, sudėtinga ir aktualu į visą tai pažvelgti iš archeologinės (buitinės keramikos) pusės: kaip keitėsi, kokie vyravo puodai, puodynės ir dubenys. Apie pačią Kretingos ir Šilutės buitinę keramiką medžiagos nėra daug, ją bendrais bruožais yra pateikęs J. Genys disertacijoje ,, Miestai Vakarų Lietuvoje XI – XVII a.“ ir A. Miškinis monografijoje ,, Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai“. Autorių kryptys – miestų ir miestelių raida. Šiame darbe norima pratęsti autorių pradėtus tyrimus, labiau gilinantis iš archeologinės pusės.

Šilutė ir Kretinga – archeologams mažai pažįstami miesteliai. Konkrečių pirmųjų miestų reikia ieškoti kaip tik ten, kur buvo tankiausiai gyvenama. Tokiose vietose susidaro kultūriniai sluoksniai, kurie archeologui yra pagrindinis ir vienintelis miesto vystimosi pažinimo šaltinis. Kalbant apie Kretingos ir Šilutės istoriografiją, reikia pasakyti, kad literatūros nėra labai daug. Informacija randama fragmentiškai, dažniausiai kitų miestelių tyrimų kontekste. Dauguma autorių, kurie rašo apie Šilutę, rašo ir apie Kretingą.

  • Istorija Bakalauro darbai
  • 2015 m.
  • 25 puslapiai (6348 žodžiai)
  • Universitetas
  • Istorijos bakalauro darbai
  • Microsoft Word 52 KB
  • Kretingos ir Šilutės buitinė keramika (puodai, puodynės ir dubenys) XVI-XVIII a.
    10 - 4 balsai (-ų)
Kretingos ir Šilutės buitinė keramika (puodai, puodynės ir dubenys) XVI-XVIII a.. (2015 m. Balandžio 27 d.). http://www.mokslobaze.lt/kretingos-ir-silutes-buitine-keramika-puodai-puodynes-ir-dubenys-xvi-xviii-a.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 20:03