Krėvos sutartis ir Lietuva


Istorijos referatas.

Įvadas. Krėvos sutartis (užsienio ir vidaus politika). Kovos dėl valdžios. Ordino grėsmės sumažinimas. Kęstučio ir Jogailos konfliktas. Lietuvos derybos dėl krikšto su kaimynėmis. Lenkijos karalystės sosto likimas. Lenkų ir lietuvių derybos. Krėvos aktas. Lietuvos krikštas. Krėvos akto pasekmės Teigiamos. Neigiamos. Horodlės sutartis ir jos esmė. Išvados. Literatūros sąrašas. 14Įvadas.


,,Privilegija Vilniaus vyskupystės vyskupui, ji reiškia bažnytinės žemėvaldos steigimą ( ji gavo apie 900 km2).

Privilegija skirta apsikrikštijusiems bajorams. Ji skelbė, kad bajorams valdomas turtas ir žemės tampa jų nuosavybė.

Po krikšto Jogaila ir Vytautas ėmė dalyti bajorams ir katalikų bažnyčiai laisvuosius valstiečius, vertė juos veldamais – baudžiauninkų pirmtakais“, - rašoma A. Gumuliausko knygoje ,,Besidomintiems. Lietuvos istorija“. Išsiplėtusios bajorų ir dvasininkų teisės silpnino didžiojo kunigaikščio valdžią. Kurį laiką liko nepakrikštyti žemaičiai, nes juos 1382 m. Jogaila buvo užrašęs kryžiuočiams. Žemaitija priėmė katalikybę 1413 m., o pirmoji vyskupija 1417 m.

Išanalizuoti mokslinę literatūrą, siekiant nustatyti Krėvos akto sudarymo priežastis, to meto politinę situaciją, pasekmes.

Torūnės taika, sudaryta 1411 m. laikinai išsprendė Žemaitijos klausimą ir laikinai sustabdė Ordino puldinėjimus į LDK. Tačiau Lietuva reikalavo iš kryžiuočių grąžinti jų tebevaldomą Žemaitijos dalį – Klaipėdą ir jos sritį. Tada Lietuva turėtų išėjimą prie Baltijos jūros per Nemuną. ,,Lenkai vis ryžtingiau stengėsi atgauti Pavyslį ir Pamarį. 1412 – 1413 m. Lietuvos ir Lenkijos santykiai su Ordinu buvo įtemti“, - rašė A. Gumuliauskas. Abi pusės ruošėsi karui. Ordinas stengėsi sukiršinti tarpusavyje Lietuvą su Lenkiją. Norint išvengti karo pavojaus reikėjo suvienyti jėgas. Tam tikslui 1413 m. spalio 2 d. Horodlėje, prie Bugo upės, į pietus nuo Bresto įvyko abiejų šalių feodalų suvažiavimas dėl Lietuvos ir Lenkijos valstybinių santykių. Horodlėje buvo pasirašyti trys aktai

Horodlės aktais, nusakant Lietuvos santykius su Lenkija, Lietuvos valstybingumas buvo sustiprintas, bet, antra vertus, lenkų ponai siekė susilpninti Lietuvos savarankiškumą iš vidaus. Lietuvoje jie įvedė Lenkijoje egzistuojančius politinės – ekonominės santvarkos elementus. LDK bajorai Vytauto valdymo laikais jau buvo įgiję didelę reikšmę, tačiau jie turėjo mažesnes teises negu Lenkijos bajorai. Feodaliniai santykiai Lenkijoje buvo labiau išsivystę negu Lietuvoje. LDK administracinis pertvarkymas buvo padarytas lenkų pavyzdžiu: valstybės teritorija padalyta į vaivadijas, o jas valdyti skyrė vaivadas didysis kunigaikštis, o pilis valdė kaštelijonai. Horodlės sutartis akcentavo katalikiškumą – vaivadijomis ir kaštelijonais galėjo tapti tik katalikai. Taip buvo paneigtos LDK kunigaikščių ir bajorų pravoslavų politinės teisės.

,,Horodlėje derybų metu 47 lietuvių bajorams buvo suteikti lenkų bajorų herbai“, - rašo A. Gumuliauskas. Šis faktas turėjo sustiprinti Lietuvos ryšius su Lenkija. Tuoj po Horodlės susitarimo Vytautas su Jogaila 1413 m. atvyko krikštyti Žemaitijos.

  • Istorija Referatai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Kuoala
  • 14 puslapių (3002 žodžiai)
  • Universitetas
  • Istorijos referatai
  • Microsoft Word 26 KB
  • Krėvos sutartis ir Lietuva
    10 - 2 balsai (-ų)
Krėvos sutartis ir Lietuva . (2017 m. Birželio 12 d.). http://www.mokslobaze.lt/krevos-sutartis-ir-lietuva.html Peržiūrėta 2017 m. Spalio 20 d. 17:39