Kriminalinis ir nuo normos nukrypęs elgesys


Sociologijos referatas.

Įvadas. Nusikalstamumas ir deviacija. Kodėl asmenys nusikalsta? Deviacijos priežasčių aiškinimai. Nusikalstamas jaunimas. Jaunimo nusikalstamumo priežastys. Išvados. Literatūra.


Pasaulio valstybių sociologai nukrypusį, nestandartinį elgesį tyrinėja jau nuo XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus pradžios.(1) Lietuvos teisės sociologas V. Šlapkauskas (2001) bei kiti sociologai, pvz. A. Acus (2000), V. Dumbliauskas (1999), V. Pruskus (2004) pateikia deviacijos ir iš jos kylančio deviantinio elgesio sampratas. Deviantinio elgesio kilmę aiškinančias teorijas nagrinėjo A. Zdanevičius (2000), I. Leliūgienė (2003), A. Acus (2000) bei užsienio literatūros autoriai E. M. Lemertas (1951), H. S. Beckeris (1963). Dauguma Lietuvos autorių didelį dėmesį skiria konkretiems, paauglystės amžiui būdingiems deviantinio elgesio reiškiniams. Vaikų alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimą tyrinėjo I. Leliūgienė (2003), A. Kajokienė (2002), L. Bulotaitė (2004), A.G. Davidavičienė (2001). Vaikų saviţudybes nagrinėjo D. Gailienė (2001), O. K. Polukordienė (2003), V. Ribakovienė (2002). Nepilnamečių nusikalstamumą analizavo G. Sakalauskas (2001), R. Drakšas (2005), A. Kestenis (2002).

Dėl nuo seno nagrinėjamos šios temos, kyla klausimų, kodėl nusikalstamas ir nukrypes nuo normos elgesys vis dar populiarus mūsų visuomenėjė? Kokios gali būti priežastys, kad jaunas žmogus klimpsta į nusikalstamumų liūna?

Balvigas (1990)(11) kaip pagrindinę problemą pabrėžia nereikalimgumo pojūtį. Tačiau šiuolaikinė raida liudija, jog nėra pagrindo tikėtis, kad globos valstybė šią problemą išsispręs visiems parūpindama darbo. Visuomenė pamažu keičiasi ir pereina nuo vadovavimosi bendru – kolektyviniu – racionalumu prie individualistinio racionalumo.

Pagrindinė socialinės kontrolės tezė skelbia , jog sunkiausia valdyti tuos, kurie turi labai daug, ir tuos, kurie turi labai mažai. Pirmieji – galingi, o antrieji neturi ko prarasti. Jie neturi jokių akcijų gyvenime: jokios nuosavybės, galbūt net jokių socialinių ryšių, tad ir jokios garbės. Apie tai kalba Jongmanas(1991) savo Ryšių teorijoje.

Nusikalstamumą lemia nedarbas, socialinė padėtis, norėjimas būti pastėbėtu. Alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimas, įsitraukimas į įvairias grupuotes. Susiklostęs netoleruotinas visuomenėje gyvenimas, gyvenimo aplinkybės, asocialus gyvenimas, maištavimas šeimoje. Taip pat ir moralinių normų nepuoselėjimas, nebijojimas prarasti garbę, orumą.

Nusikaltimus atliekantys asmenys dažniausiai turi socialinių ir psihologinių problemų. Dažniausiai šios problemos atsiranda dar paauglysteje, kada žmogaus moralinis ir psichologinis požiūris formuojasi.

Diurkheim E. O razdeleniji obščestvenogo truda. Metod sociologiji. Moskva, 1991

Balvig, Flemming : Naujas kriminologinis požiūris į visuomenę. I.Gyvenimas su nusikaltamumu) . Denmark 1990.

  • Sociologija Referatai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Vilte
  • 18 puslapių (3697 žodžiai)
  • Universitetas
  • Sociologijos referatai
  • Microsoft Word 38 KB
  • Kriminalinis ir nuo normos nukrypęs elgesys
    10 - 1 balsai (-ų)
Kriminalinis ir nuo normos nukrypęs elgesys. (2017 m. Gegužės 16 d.). http://www.mokslobaze.lt/kriminalinis-ir-nuo-normos-nukrypes-elgesys.html Peržiūrėta 2017 m. Spalio 20 d. 17:40