Kriminalistika (2)


Teisės konspektas. Kriminalistikos mokslo sistemą sudaro keturios dalys. Kriminalistikos bendrąją teoriją sudaro. Kriminalistikos technika. Kriminalistikos taktika. Kriminalistikos atskirų nusikalstamų veikų rūšių tyrimo metodika –. Trys pagrindinės funkcijos. Kriminalistinė identifikacija. Išskiriamos dvi atspindžių grupės. Identifikacijos procese dalyvauja dviejų tipų objektai. Identifikacinis požymis. Identifikacinių požymių sąlygos. Identifikaciniai požymiai yra klasifikuojami į. Identifikacinio tyrimo proceso stadijos. Kriminalistinė diagnostika. Kriminalistinės diagnostikos procesą sudaro. Į kriminalistinės technikos turinį įeina. Operatyvioji kriminalistikos technika. Pilnas , tikslus ir aiškus jų aprašymas ikiteisminio tyrimo veiksmo protokole. Tyrimai nematomuose spinduliuose. Infraraudonieji spinduliai. Ultravioletiniai spinduliai. Kriminalistinis vaizdo fiksavimas. Kriminalistinė fotografija. Operatyvioji fotografija skirstoma į - registracinę arba atpažįstamąją signaletinę. Tiriamoji fotografija. Operatyviosios kriminalistinės fotografijos metodai panoramine aplinkine linijine matuojamoji masteline metrine reprodukcine stereoskopine makrofotografija atpazistamoji. Panoraminė fotografija. Išskiriami du panoraminio fotografavimo būdai Įvykio vietoje daromos nuotraukos Orientacinė Apžvalginė Situacinė Mazginė Detalioji. Fotografavimas nematomuose spinduliuose. Naudojami šie metodai. Kriminalistinė trasologija. Trasologijos sistemą sudaro - Bendroji dalis. Specialioji dalis , kuri apima. Trasologijos pagrindiniai uždaviniai. Kriminalistinę papiliarinių raštų reikšmę nulemia trys pagrindinės jų savybės. Papiliariniai raštai skirstomi į tris pagrindines rūšis tipus. Bendruosius ir individualiuosius. Bendrieji požymiai. Individualieji požymiai. Rankų pėdsakų tyrimas apima. Tiriant nusikaltimus aptinkami ne tik pavieniai , bet ir nuosekli jų eilė – vadinamasis pėdsakų takelis , kurį sudaro šie elementai. Kriminalistinė ginklotyra. Kriminalistinę ginklotyra sudaro. Kriminalistinė balistika –. Šaunamieji ginklai.


Bendroji krim.teorija, technika, taktika, motodika.

Išskiriamos dvi atspindžių grupės:- materialūs atspindžiai;- atspindžiai žmogaus atmintyje

Identifikacijos procese dalyvauja dviejų tipų objektai:- objektai, kurių tapatumas nustatinėjamas - identifikuojamieji (žmonės, gyvuliai, daiktai ir pan.). Pvz., ginklas, kuris bus identifikuotas pagal šovinį. - objektai, kurių pagalba nustatomas tapatumas – identifikuojantieji (materialiai fiksuoti atspindžiai, visumos dalys, aprašymas, atvaizdas atmintyje ir t.t.). Pvz., šovinys, pagal kurį bus identifikuotas ginklas.

Diagnostikos objektai skirstomi į:- Diagnozuojamuosius (tuos, kuriuos reikia ištirti, pažinti) – pvz., vogtas raktas, rastas pas įtariamąjį, kurį reikia ištirti ir diagnozuoti, kad juo galima atrakinti spyną nusikaltimo padarymo vietoje;- Diagnozuojančiuosius (tie, kurių pagalba vyksta tyrimas, pažinimas. Tai materialūs pėdsakai) – pvz., ta spyna, kuri bus atrakinama tuo raktu;

Diagnostinio tyrimo uždaviniai:- nustatyti objekto savybes, būseną, jo atitikimą (neatitikimą) duotoms charakteristikoms; (Pvz., diagnozuoti, ar tyrimui pateiktas objektas yra šaunamasis ginklas ar ne; ar pirštų pėdsakai tinkami identifikavimui, ar ne ir pan.). - ištirti veiksmo aplinkybes; (Pvz., atkuri įvykio mechanizmą, diagnozuoti kaip kas vyko); - nustatyti priežastinį ryšį tarp faktų: a) žinomos pasekmės (Pvz. lavonas šalia kelio), bet nežinoma priežastis (dėl ko mirė, žuvo?), kurią būtina nustatyti; (pagal lavono sužalojimus bus diagnozuota, ar žmogus partrenktas automobilio, ar nužudytas ir pan.); b) žinomas įvykis (susišaudymas banke) ir turimos pasekmės (pvz. lavonas) – reikia nustatyti priežastinio ryšio tarp jų buvimą (diagnozuoti, ar tikrai tai per susišaudymą nukautas žmogus); c) žinomas įvykis, pasekmės nekilo, tačiau reikalaujama nustatyti, kokios pasekmės galėjo būti šios priežasties rezultatu.

Kriminalistinis vaizdo fiksavimas- Kriminalistinė trasologija- Kriminalistinė ginklotyra (balistika)- Kriminalistinis dokumentų tyrimas - (dokumentotyra)- Kriminalistinė raštotyra- Kriminalistinė habitoskopija- Kriminalistinė registracija- Kriminalistinė odorologija- Kriminalistinė fonoskopija

Tyrimai nematomuose spinduliuose:1. Infraraudonieji spinduliai naudojami stebėti ir fotografuoti blogo matomumo sąlygomis. Kriminalistikoje tokie spinduliai naudojami daiktiniams įrodymams ir dokumentams tirti. Įgalina perskaityti tekstus užlietus rašalu, nustatyti prirašymus ir kt. pakeitimus, perskaityti popieriumi užklijuotus tekstus, nusitrynusius ar išblukusius įrašus ir t.t.2. Ultravioletiniai spinduliai naudojami nematomiems medžiagų likučiams aptikti, išblukusiam tekstui perskaityti, nematomu rašalu parašytiems tekstams perskaityti, tiriamųjų medžiagų vienarūšiškumui, skirtingumui nustatyti.3. Rentgeno spinduliai - gama ir beta - naudojami nustatant ir užfiksuojant įvairių daiktinių įrodymų vidinę sandarą (pvz., spynoms, lavonams tirti).

Įvykio vietoje daromos nuotraukos Orientacinė Apžvalginė Situacinė Mazginė Detalioji

- individualumas (visi skiriasi (nėra vienodų žmonių, visų skiriasi

pastovumas (piešinys susiformuoja dar 3-4 mėn. negimus, o išnyksta tik mirus ir suyrus minkštiesiems audiniams. Piešinys per gyvenimą nekinta);

gebėjimas atsistatyti (pažeidus, odos ląstelės vėl sukuria tokį patį piešinį, tik pažeidus dermą – lieka randas).

o kurių į mažylio piršto pusę – ulinariniais (95 proc.). Kilpiniai raštai yra skirstomi į porūšius: paprasti, išlenkti, pusiniai, priešpriešiniai, uždari, paraleliniai;

Identifikaciniai papiliarinių raštų požymiai skirstomi bendruosius ir individualiuosius. - Bendrieji požymiai – tai papiliarinio rašto rūšis, porūšis, deltų skaičius, jų forma, išsidėstymas. - Individualieji požymiai – tai papiliarinio rašto detalės, nuotrūkis, taškai, akutės, šakutės ir kt

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme visi ginklai skirstomi į A, B, C ir D kategorijas (pagal pavojingumą, leidimus įsigyti ir pan.)

Dinaminis stereotipas - sistemingas, nuolatinis rašymas sąlygoja rašymo judesių stereotipiškumą – nervinė įtampa rašant grafinius ženklus bei jų junginius tolydžio mažėja, rašymo procesas automatizuojasi ir rašantysis tada jau gali perkelti pagrindinį dėmesį nuo rašymo proceso į užrašomų minčių turinį. Taip susiformuoja ir įsitvirtina pastovūs rašymo įgūdžiai.

Pedagoginėje ir psichologinėje literatūroje skiriamos kelios rašymo įgūdžių rūšys:1) techniniai įgūdžiai (tai rašymo būdų įvaldymas, įprastas rašomosios priemonės laikymas, popieriaus lapo padėtis, rašančiojo sėdėsena);2) grafiniai įgūdžiai (sugebėjimas rankos ir rašomosios priemonė judesiais parašyti raides, kitus grafinius ženklus bei jų junginius);3) kalbiniai ir ortografiniai įgūdžiai (tai mokėjimas rašte perteikti fiksuojamas mintis, parinkti žodžius ir jų rašybą, konstruoti atskiras frazes ir sakinius ir pan.); 4) topografiniai įgūdžiai teksto ar jo dalių išdėstymo popieriaus lape įgūdžiai).

Pastovumas būdingas kiekvienam susiformavusiam įgūdžiui. Tačiau rašysenos pastovumas yra sąlyginis. Susiformavusi rašysena ilgai išlieka pastovi. Kriminalistiniu požiūriu rašysenos pastovumas – tai jos savybė ilgą laiką išlaikyti sąlygiškai nepakitusias rašiusiojo motorinio įgūdžio ypatybes. Keičiasi senstant, po ligų, atitinkamų traumų, psichinės būklės, girtumo ir pan.

  • Teisė Konspektai
  • 2015 m.
  • 14 puslapių (4932 žodžiai)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 32 KB
  • Kriminalistika (2)
    10 - 8 balsai (-ų)
Kriminalistika (2). (2015 m. Balandžio 07 d.). http://www.mokslobaze.lt/kriminalistika-2.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 22:40