Kriminalistika 3


Kriminalistika medicina. 3.kriminalistikos sąvoka. Kriminalistikos metodai samprata ir sistema. Suvio pėdsakai. Kriminalistikos metodikos skaidres. Trasologijos samprata. Pėdsakai savoka. Trasologijos uždaviniai. Kriminalistines ekspertizes teisinis reguliavimas. Balistikos uzdaviniai.

Teisės konspektas. Kriminalistikos samprata ir sistema. Kriminalistikos metodai. Kriminalistinė identifikacija. Kriminalistinių versijų sąvoka ir klasifikacija, kriminalistinių versijų iškėlimo ir patikrinimo taisyklės. Kriminalistinės technikos sąvoka, sistema, uždaviniai. Kriminalistinės technikos priemonės ir būdai, naudojami įrodymams surasti, įtvirtinti bei paimti. Pagrindiniai daiktinių įrodymų tyrimo metodai, naudojami ekspertizės įstaigose. Kriminalistinio vaizdo fiksavimo samprata ir sistema. Kriminalistinė fotografijos sąvoka, reikšmė, rūšys. Operatyvinės kriminalistinės fotografijos būdai. Fotografavimas atliekant tardymo veiksmus. Pagrindiniai kriminalistinės tiriamosios fotografijos metodai. Vaizdo įrašas ir kiti vaizdo fiksavimo metodai. Kriminalistinės fotografijos ir vaizdo įrašo panaudojimo įforminimas. Trasologijos sąvoka, uždaviniai, reikšmė. Pėdsakų susidarymo mechanizmas, pėdsakų klasifikacija. Rankų pėdsakai. Kojų pėdsakai. Transporto priemonių pėdsakai. Įsilaužimo įrankių pėdsakai. Šaunamųjų ginklų ir šaudmenų kriminalistinė charakteristika. Kriminalinės balistikos sąvoka ir uždaviniai. Šaunamųjų ginklų, jų dalių suradimas ir apžiūra. Šūvio pėdsakai. Nešaunamojo (šalto) ginklo samprata ir kriminalistinė charakteristika. Techninis kriminalistinis dokumentų tyrimas.


3. Išvadų formulavimas apie reiškinio priežastis, įvykio eigą, objekto savybes.

Versija apskritai - vienas iš kelių galimų kokio nors fakto, reiškinio aiškinimas.

Versijos nusikaltimų tyrime turi didžiausią reikšmę. Jos yra tyrimo planavmo pagrindas.

Versijas kelia BP subjektai, kuriuos sąlygiškai galima skirstyti į 3 grupes:

BP dalyviai, kurie padeda nustatyti bylai reikšmingus faktinius duomenis, bei jais remdamiesi darantys išvadas (revizoriai, specialistai, ekspertai);

Kriminalistines versijas galima klasifikuoti pagal jų taikymo sritį ir jas iškėlusius subjektus. Pagal tai nustatoma versijų taikymo sritis ir jas iškėlęs asmuo. Pagal tai versijų rūšys:

Tardymo versijos – tai faktiniais duomenimis pagrįsta tardytojo prielaida apie tiriamąjį įvykį bei jos aplinkybes.

3. Detaliosios - keliamos dėl smulkesnių, šalutinių aplinkybių, kurios paprastai neturi baudžiamajai teisei reikšmės, pvz., koks įrankis buvo panaudotas įsilaužimui ir pan.

- kontraversijos – tai versijos paneigiančios kokią nors kitą versiją;

Versijų iškėlimo pagrindai - tie faktiniai duomenys, kuriuos bylos tyrimo procese surenka tyrimą atliekantis pareigūnas. Daugiausia duomenų tardytojas gauna iš procesinių šaltinių darydamas įvairius procesinius veiksmus, oficialiai gaudamas dokumentus ir kitą medžiagą iš organizacijų, pareigūnų, asmenų ir pan.

2. Tikrindamas versijas tardytojas turi būti kiek įmanoma objektyvus, nešališkas;

4) Metalografiniai mikroskopai. Tiriami įvairūs neskaidrūs objektai, pėdsakai ant metalinių paviršių, metalų, jų lydinių mikrostruktūrų.

3) rentgeno spinduliai - kriminalistikoje naudojami, jeigu gama ir beta spinduliais reikia nustatyti ir užfiksuoti įvairių daiktinių įrodymų vidinę sandarą.

1) emisinė – ji būna kokybinė ir kiekybinė ir padeda nustatyti įvairių metalų, dažų, lako, emalės, stiklo, tabako ir kitų objektų rūšinę arba grupinę priklausomybę, lyginamųjų medžiagų vienarūšiškumą arba skirtingumą ir t.t.:

Ji naudojama labai nedidelių tiriamųjų medžiagų rūšiai, kilmei, priklausomybei, taip pat įvairių medžiagų koncentracijai tirpaluose nustatyti. Šiuo būdu tiriama daugelis organinių ir neorganinių junginių, pvz., šūvio produktai, medaus, vyno, benzino pėdsakai, narkotikų ir t.t.

Metalizacijos pėdsakams aptikti ir jų vaizdui gauti. Naudojama įvairiems pėdsakams ant metalo arba nuo metalo pvz., ant kulkos, tūtelės ir t.t. aptikti ir tirti.

19 a. vid. fotografijos metodais jau fiksuojami nusikaltimų pėdsakai, įvykio vieta. 19 a. 2 pusėje sparčiai plėtojosi bendroji fotogrfija, o kriminalistai kūrė specialius fotografavimo būdus ir metodus, priemones ir aparatūrą, o taip pat rengė kriminalistikos ir fotografijos metodikas.

Fotografijos metodai naudojami ne tik nusikaltėliams fotografuoti, pėdsakams fiksuoti įvykio vietoje, taip pat ir atliekant tardymo ir operatyvinės paieškos veiksmus, darant įvairias ekspertizes. Pačioje fotografijoje vyksta labai daug pokyčių, pvz. 1981 m. frma “SONY” sukūrė skaitmeninį fotoaparatą spalvotiems vaizdams fiksuoti. Šis fotoaparatas magnetinėse plokštelėse (diskuose) užfiksuoja vaizdus, kuriuos gali atkurti panaudojant tam tikrus elektroninius adapterius. Pastaraisiais metais skaitmeniniai fotoaparatai jau sujungiami su kompiuteriu. Užfiksuotas jame vaizdas gali būti demonstruojamas kompiuterio monitoriaus ekrane, o vaizdo kopija išspausdinama spausdintuvu. Pirmasis bandymas atsisakyti fotografavimo procese cheminio apdorojimo.

Holografinis ir termografinis metodai taip pat neatitinka pagrindinių fotografijos kanonų, nors jų naudingumas ir efektyvumas, atliekant kriminalistinius tyrimus, nekelia abejonių. Visi šie metodai ir techninės priemonės gali būti panaudojamos t.t. objektams užfiksuoti, jų atvaizdams išsaugoti, iliustracinei madžiagai gauti, objektams, esantiems už žmogaus jutimo galimybių ribų, tirti.

  • Teisė Konspektai
  • 2011 m.
  • 36 puslapiai (17015 žodžių)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 78 KB
  • Kriminalistika 3
    8 - 1 balsai (-ų)
Kriminalistika 3. (2011 m. Rugpjūčio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/kriminalistika-3.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 03:07