Kriminalistika konspektas


Kriminalistika konspektai. Kriminalistikos konspektas. Kriminalistine diagnostika. Kriminalistikos metodika. Kriminalistika teorija ir technika. Bendroji kriminalistikos teorija. Kriminalistikos pagrindai. Kriminalistikos diagnostikos samprata. Kriminalistines ginklotyros samprata. Kriminalistika planavimas.

Teisės konspektas. Kriminalistika. Kriminalistikos teorija ir metodologija. Kriminalistikos mokslo samprata, dalykas ir sistema. Kriminalistikos mokslo samprata, dalykas. Kriminalistikos mokslo uždaviniai. Kriminalistikos mokslo sistema. Kriminalistikos teorija ir metodologija. Kriminalistikos technika. Kriminalistikos taktika. Atskirų nusikaltimų rūšių tyrimo metodika. Bendrosios kriminalistikos mokslo teorijos samprata ir struktūra. Atskirų kriminalistikos mokslo teorijų raidos tendencijos. Šiuolaikinės kriminalistikos mokslo koncepcijos. Kriminalistika ir baudžiamasis procesas. Kriminalistika ir baudžiamoji teisė. Kriminalistika ir kriminologija. Kriminalistikos mokslo ryšys su kitomis baudžiamojo ciklo disciplinomis ( teismo medicina, teismo psichiatrija, teismo psichologija ir kt. ). Kriminalistikos ryšys su civilinio ciklo teisės mokslais. Kriminalistikos mokslo metodai ir jų panaudojimas teisėsaugos institucijų veikloje. Kriminalistikos metodų samprata ir sistema. Kriminalistinė identifikacija ir diagnostika. Kriminalistinės identifikacijos samprata, jos moksliniai pagrindai. Kriminalistinės diagnostikos samprata. Diagnostikos proceso stadijos. Kriminalistinė nusikaltimų charakteristika ir nusikaltimų tyrimo situacijos. Mokymas apie kriminalistines versijas ir nusikaltimų tyrimo planavimas. Kriminalistinės ekspertizės ir kitos specialių žinių panaudojimo formos. Ekspertizės įstaigų sistema lietuvoje. Kriminalistikos technika. Kriminalistikos technikos teoriniai pagrindai ir sistema. Kriminalistinis vaizdo fiksavimas. Kriminalistinė trasologija. Kriminalistinė dermatoskopija. Kriminalistinis medžiagų ir gaminių tyrimas. Kriminalistinė ginklotyra. Kriminalistinė raštotyra. Kriminalistinė dokumentotyra. Kriminalistinė habitoskopija. Kriminalistinė registracija. Kriminalistikos taktikos ir metodikos pagrindai. Kriminalistikos taktikos teoriniai pagrindai ir sistema. Objektų ir tyrimo taktika. Kriminalistikos metodikos teoriniai pagrindai ir sistema. Bendroji kriminalistikos metodika.


1. Kriminalistikos teorija- tai jos principų teisinių koncepcijų, metodų kategorijų, sąvokų ir terminų sistema.

2. Kriminalistikos taktika- tyrinėjanti ir rengianti racionalų tardymo organizavimo, planingo nusikaltimo tyrimą.

4. Kriminalistikos technika- techninių teiginių ir jais pagrįstų techninių priemonių ir būdų, naudojamų įrodymams surasti, įvertinti, paimti ir ištirti sistema.

Apie kriminalistikos technikos panaudojimą turi būti pažymėta atitinkamame tardymo protokole.

Bendroji kriminalistikos teorija- tai jos teorinių koncepcijų, jos principų, metodų apibrėžimų sąvokų, kategorijų bei terminų sistema. Kriminalistikos mokslo teoriją sudaro dėsniai, jie formuoja kriminalistikos sampratą, principus, funkcijas uždavinius, taip pat nustato vietą mokslo žinių sistemoje.

Atsispindėdamos objektyvius mokslo, visuomeninės plėtros dėsningumus- tos žinios tampa kriminalistinių tyrimų plėtros baze.

Kriminalistikos teorija –tai bendroji ir atskirosios kriminalistikos teorijos, kaip autai : identifikacijos teoriją, mokslas apie nusikaltimo padarymo būdą, mokslas apie kriminalistines versijas, mokslas apie pėdsakų atsiradimą. Prie kriminalistikos teorijos galima priskirti mokslą apie kriminalistikos kalbą, kriminalistikos metodus ir kriminalistikos sistematiką (skirstymas į atskirus skirsnius, skyrius, dalis ir tokio skirstymo mokslų pagrindimą).

Nors ir daugelyje anglosaksų teis.sistemai priklausančių valstybių, kriminalistika jau gyvuoja daug metų, aktualiausios ir svarbiausios problemos dar labai mažai yra išnagrinėtos. Į kriminalistiką žiūrima, kaip į pagalbinį mokslą, kuris tik formaliai susietas su įstatymu. Tačiau galima pažymėti, kad šiose valstybėse praktikiniai kriminalistiniai klausimai sprendžiami geriau. Ten sukurtas platus kriminalistinių įstaigų tikslas, pasiekta nemažai laimėjimų. Vokietijoje kriminalistinių mokslų sistemoje suprantama yra nevienodai. Vieni autoriai, pvz.: Gursaš, kriminalistiką priskiria prie neteisinių mokslų, Kiti pvz. E, Keibe kriminalistiką laiko sudėtinė kriminologijos dalimi. Treti kriminalistika ir kriminologija laiko savarankiškais metodais (G. Schmelzas).

Kriminalistika ir baudžiamasis procesas. Kriminalistika, kaip savarankiškas teisės mokslas, susijusi su kitomis teisinėmis disciplinomis, kitais mokslais, ypač tais, kurie tyrinėja nusikaltimus ir nusikalstamumo problemas, —baudžiamuoju procesu, baudžiamąja teise,kriminologija, teismo psichologija ir kt. Dėsninga tai, kad vystydamasi kriminalistika vis glaudžiau siejasi suminėtais mokslais, jai susidaro didesnės galimybės panaudoti tų mokslų duomenis. Ypač glaudžiai kriminalistika susijusi su baudžiamuoju procesu. Tai galima paaiškinti tuo, kad jai pradžią davė baudžiamasis procesas ir ji buvo skirta jam aptarnauti. Baudžiamojo proceso ir kriminalistikos pagrindinis uždavinys yra tas pats — kovoti su nusikaltimais, greitai ir visiškai juos išaiškinti. Tačiau to bendro tikslo siekiama skirtingai: baudžiamojo proceso normos nustato nusikaltimų tyrimo ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimo tvarką, o kriminalistika nurodo, kaip toji tvarka turi būtį įgyvendinta, kokie, kada ir kaip turi būti naudojami taktiniai budai ir kriminalistinės-techninės priemonės bei metodai, kad nusikaltimai būti išaiškinti kuo operatyviau ir veiksmingiau. Kriminalistika remiasi baudžiamojo proceso įstatymų normomis, kurios nustato taktinių, metodinių ir techninių nusikaltimo tyrimo būdų bei priemonės naudojimo sąlygas, ribas ir kryptingumą, proceso dalyvių kompetenciją naudojant kriminalistinius būdus, priemones ir pan. Taigi baudžiamojo proceso normos sudaro teisinį kriminalistikos pagrindą. Plėtojant, detalizuojant šias normas, ypač tas, kurios! reglamentuoja tardymo veiksmus, parengiama daugelis kriminalistikos taktinių rekomendacijų. Kai kurias iš jų, ypač veiksmingas ir naudingas praktikai ir nustatančias naujus, racionalesnius nusikaltimų tyrimo būdus ir priemones, įstatymų leidėjas įtvirtino naujuose baudžiamojo proceso kodeksuose, ir jos tapo įstatymo normomis. Taip kriminalistika prisideda prie baudžiamojo proceso Įstatymų tobulinimo, naujų teisės normų kūrimo.

  • Teisė Konspektai
  • 2012 m.
  • 52 puslapiai (36797 žodžiai)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 174 KB
  • Kriminalistika konspektas
    10 - 1 balsai (-ų)
Kriminalistika konspektas. (2012 m. Gruodžio 20 d.). http://www.mokslobaze.lt/kriminalistika-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 14:38