Kriminologija 4


Kriminologijos statistika. Baudziamosios teises rysys su kriminologija. Kriminologiniai metodai. Kriminologiniu tyrimu metodika. Kriminologijos tyrimo nusikalstamumo objektas. Kriminologijos tyrimo objektas. Kriminologinio tyrimo organizavimas. Kriminologijos statistika.. Kriminologija mokslų sistemoje. Kriminologijos vieta mokslu sistemoje.

Teisės konspektas. Nusikalstamumo ir jo prevencijos problemų mokslinės analizės aktualumas. Kriminologijos mokslo samprata. Kriminologijos objektas ir dalykas (lietuvos ir užsienio šalių mokslininkų pozicijos). Kriminologinė mintis lietuvoje. Kriminologijos vieta visuomenės mokslų sistemoje. Kriminologijos ryšys su sociologija. Kriminologijos mokslo sąveika su baudžiamąja politika, baudžiamąja teise ir kitomis teisės šakomis. Nusikalstamumo sąveika su adminitraciniais, darbo ir kitais teisės pažeidimais. Informacijos, reikalingos kriminologiniams tyrimams, šaltiniai. Jos išsamumas, patikimumas ir gavimo būdai. Informacijos, reikalingos kriminologiniams tyrimams, šaltiniai. Jos išsamumas, patikimumas ir gavimo būdai. Kriminologijos žinių naudojimas šalinant nusikalstamumo priežastis ir pataisant nusikaltėlius. Nusikalstamumo tyrimo metodai ir jų pritaikymas tiriant nusikalstamumą šalyje, mieste ar rajone. Kriminologinių tyrimų rezultatų naudojimas nusikalstamumo prevencijai. Socialinės statistikos naudojimas kriminologiniams tyrimams. Nusikalstamumo vertinimo galimybės naudojantis kriminaline ir kitokia statistika. Kriminologinių tyrimų organizavimas, pagrindiniai etapai. Kriminologinio tyrimo pagrindiniai metodai. Matematinio-loginio metodo taikymas nusikalstamumo reiškiniams tirti. Gautų rezultatų panaudojimas nusikalstamumo prevencijai. Antrankinio kriminologinio tyrimo esmė ir galimybės. Jo reprezentatyvumas. Anketavimo metodo taikymas kriminologijoje. Anketų rūšys, jų rengimo, užpildymo ir apibendrinimo metodika. Bendrieji (universalūs) kriminologiniai metodai ir jų taikymas kriminologiniuose tyrimuose. Savanaudiško nusikalstamumo prevencija. Savanaudiško nusikalstamumo ypatumai, jų reiškimosi formos. Savanaudiško nusikalstamumo būklė, struktūra ir dinamika lietuvoje (palyginkite su bet kuria užsienio valstybe). Savanaudiško nusikalstamumo tendencijų vertinimo ypatumai, atsižvelgiant į nusikaltimų latentiškumą. Savanaudiški ir savanaudiški-smurtiniai nusikaltimai, jų paplitimas ir


Yra ir (3) tarpinė kryptis. Stengiamasi suderinti abi kryptis (Šnaideris). Jei analizuojame nusikalstamumą tik legaliniu požiūriu, už nagrinėjimo ribų lieka daug nagrinėtinų dalykų. Tai, kas šiandien ne nusikaltimas, rytoj gali būti kriminalizuota.

K, skirtingai negu daugelis kitų mokslų, nagrinėjančių žmonių elgesį, tiria ne tik tam tikras žmonių elgesio rūšis, bet ir valstybės valdžios reakciją. Taigi, kad konkretus poelgis taptų kriminologinio tyrimo objektu, reikia, kad, pirma, įstatymų leidėjas kriminalizuotų tokią poelgių kategoriją, ir, antra, kad baudžiamąjį įstatymą taikanti institucija pripažintų, jog poelgis priklauso šiai kategorijai.

K tiria baudžiamosios teisės normų socialinį efektą, nusikaltėlių resocializacijos problemas, administracinius nusižengimus, socialinės dezorganizacijos problemas (alkoholizmą, narkomaniją, prostituciją, šeimų iširimą ir t.t.) ir t.t.

Tik susikūrus nepriklausimai Lietuvos valstybei (1918 m.) dar nebuvo kriminologijos specialistų, mokslo tradicijų, statistikos duomenų, kurie buvo būtini kriminologiniamstyrinėjimams ir kriminologijs politikai formuoti ir nagrinėti. Buvo skelbiamos V. Europos mokslinės idėjos (A. Ketlė, Č. Lombrozo, E. Feri, R. Garofalo, G. Tardo, E. Diurkheimo), tačiau apsiribojama tik principinėmis nuostatomis ir fragmenais. Kriminologijos problemas pradėjo analizuoti įvairių sričių specialistai: teisininkai, medikai, psichologai, pedagogai, ekonomistai, žurnalistai (kiekvienas žiūrėjo iš savų pozicijų). Taigi formavosi marga kriminologinės minties panorama.

Ilgainiui plėtėsi teisėsaugos įstaigų patirtis, kaupėsi statistika, ryškėjo nusikalstamumo kontūrai ir ryškiausios problemos (3 dešimt.). Pagausėjo publikacijų, pakito jų turinys - nusikalstamumo ištakų pradedama ieškoti ne vien praeities palikime, bet ir tuometinėje tikrovėje, imta gvildenti nusikaltėlio asmenybės problema. Išsiskyrė autorių nuomonės dėl lemiamų nusikaltimų genezės veiksnių (J. Vabalas - Gudaitis, J. Blažys, K. Oželis, V. Lazerconas, M. Jonaitis, I. Kurklietis, E. Endzinas, V. Jurgutis...).Tačiau jų tyrinėjimai nebuvo pakankamai išsamūs. Tam trukdė informacinės bazės defektai, netobula tyrimų metodika ir kt.. Dėl to buvo analizuojamas ne visas nusikalstamumas, o atskiros jo dalys: nepilnamečių, moterų, recidyvinis ir kt.. Greta buvonagrinėjami ir nusikalstamumui artimi reiškiniai: alkoholizmas, prostitucija, valkatavimas, savižudybės.

Kriminogenimnių veiksnių paprastai buvo ieškoma atskirų nusikaltimų genezėje. Buvo išskiriama daug įvairių kriminogeninių faktorių. Išsakomos kraštutinės nuomonės apie socialines ir biologines nusikaltimų priežastis, tačiau daugiausia diskutuojama apie kriminogeninius kompleksus, susidarančiussąveikaujant egzogeniniams (išoriniams) ir endogeniniams (vidiniams) faktoriams, lemiamą vaidmenį priskiriant tai vienai, tai kitai grupei. Į pirmą vietą iškeliama nusikaltėlio asmenybės tema. Biologinių pradų kriminogeninę įtaką itin pabrėžė V. Gustainis, J. Kuprius; V. Lazerconas teigė, kad negalima abejoti dėl vidinių ir išorinių veiksnių bendros įtakos formuojantis nusikaltėlio asmenybei, tačiau reikia pripažinti, kad egzistuoja ir nusikaltėlio iš prigimties tipas.

Plačiausią požiūrį į nusikaltėlio asmenybę išplėtojo prof.J.Vabalas - Gudaitis: nusikaltėlį formuoja žmogaus sąveika su aplinka. Įvairūs veiksniai jungiasi į tam tikrus kompleksus, kurie veikia žmogaus psichiką ir elgesį. Vieni kompleksai - kriminorepulsiniai - sulaikonuo nusikalstamo elgesio, o kiti - kriminogeniniai - stumia į nusikaltimą. Jis taip pat pabandė suklasifikuoti nusikaltėlius, teigdamas, kas nusikaltėlių tipologija yra būtina prielaida imantis juos taisyti:

Šia klasifikacija buvo naudotasi tiriant nepilnamečių kolonijų auklėtinius, bandant detalizuoti resocializacijos priemones ir būdus atskiroms nusikaltėlių kategorijoms.

Egzistavo nuomonių, kad nusikalstamas elgesys priklauso tik nuo socialinės santvarkos defektų.

  • Teisė Konspektai
  • 2011 m.
  • 50 puslapių (23262 žodžiai)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 110 KB
  • Kriminologija 4
    8 - 3 balsai (-ų)
Kriminologija 4. (2011 m. Rugpjūčio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/kriminologija-4.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 11:02