Kriminologija konspektas 2


Socialines statistikos naudojimas kriminologijoje. Kriminologijos konspektas.

Teisės konspektas. Nusikalstamumo ir jo prevencijos problemų mokslinės analizės aktualumas. Kriminologijos ryšys su sociologija. Kriminologijos mokslo sąveika su baudžiamąja politika, baudžiamąja teise ir kitomis teisės šakomis. Kriminologijos žinių naudojimas šalinant nusikalstamumo priežastis ir pataisant nusikaltėlius. Kriminologijos sistema, jos supratimo kaita ir tobulinimo perspektyvos. Socialinės statistikos naudojimas kriminologiniams tyrimams /nusikalstamumo vertinimo galimybės naudojantis kriminaline ir kitokia statistika (kartu). Interviu naudojimas kriminologiniams tyrimams, jo metodika ir technika. Socialinės krypties teorijos apie nusikalstamumo priežastis. Nusikalstamumo prevencija užsienio valstybėse. Psichologiniai nusikaltėlio asmenybės bruožai. Teisiniai nusikaltėlio asmenybės bruožai. Nusikaltėlio socialinių psichologinių savybių reikšmė nusikaltimo mechanizmui. Psichikos anomalijų poveikis asmens nusikalstamam elgesiui. Nusikalstamo elgesio mechanizmo esmė ir jo pažinimo svarba. Nusikaltėlių tipologija. Jos kriterijai. Kriminalinių bausmių ir kitų poveikio priemonių reikšmė nusikaltimų prevencijai.


Sociologinio požiūrio atstovai nusikalstamumą laiko normaliu socialiniu reiškiniu, nors jis ir daro žalą. Baudžiamosios teisės normos, nurodančios, kas yra nusikaltimas, jo subjektas, yra tik dalis tų normų kurias turi nagrinėti kriminologija. Nusikalstamumo sociologija atmeta prielaidą, kad nusikalstamumas visada skiriasi nuo kitų socialinių reiškinių, o nusikaltėlis nuo kitų žmonių.

Šios teorijos pasekėjų nemažai (JAV, Skandinavija, kur kriminologija yra sociologijos dalis ir neturi nieko bendra su baudžiamąja teise).

Netgi nepritariantys šiam minėtam požiūriui autoriai pripažįsta, kad kriminologiją ir sociologiją sieja dėmesys socialinės dezorganizacijos procesams, tokiems kaip alkoholizmas, narkomanija, prostitucija, šeimų iširimas ir panašiai. Šie reiškiniai yra daugelio nusikaltimų “fonas” bei juos maitinanti terpė. Kriminologija daugiausiai remiasi sociologijos žiniomis apie migracijos (žmonių judėjimo geografinėje erdvėje) procesų, socialinio mobilumo (žmonių perėjimo iš vieno visuomenės sluoksnio į kitą), įvairių socialinių bendrijų funkcionavimo, socialinės kontrolės (skatinančio ir sulaikančio aplinkos poveikio žmogaus elgesiui) ir kitus dėsningumus.

Kriminologijai būdinga sava dalyko tyrimo specifika. Šios specifikos esmė, visų pirma, tai, kad plačiai naudojamos teisinės sąvokos ir kategorijos. Bendrojoje sociologijoje tokios rūšies sąvokoms ir kategorijoms skiriamas tik kuklus pagalbinių instrumentų vaidmuo, o kriminologijoje jos tampa jei ne pačia pagrindine, tai bent jau viena pagrindinių tikrovės aprašymo ir aiškinimo priemonių.

7. Kriminologijos mokslo sąveika su baudžiamąja politika, baudžiamąja teise ir kitomis teisės šakomis

nusikaltimas, nusikaltėlis, recidyvistas ir kt.), ji nelaiko baudžiamoio įstatymo nekintamu reiškiniu. Nustačiusi, kad vienų ar kitų baudžiamųjų teises normų socialinis efektas nepatenkinamas, kriminologija siūlo tas normas panaikinti arba keisti. Taip pat kriminologija siūlo priimti naujas baudžiamąsias teisės normas, kai paaiškėja, jog to reikalauja svarios socialinės priežastys. Vadinasi, kriminologija ne pasyviai naudojasi baudžiamosios teisės kategori-jomis, bet padeda jas vystyti bei tobulinti. Tai įtikinamai rodo, kad kriminologija - savarankiškas mokslas.

dalykas yra ir priežastys bei sąlygos, padėjusios padaryti nusikaltimą. Priėmus tokias normas, kvotėjui, tardytojui, prokurorui, teismui iškilo būtinybė rinkti kriminogeninę informaciją ir panaudoti ją nusikaltimų prevencijai, t.y. rašant teikimus bei atskirąsias nutartis. Kriminologijos žinios yra labai svarbios, kuriant kaltinamiesiems ir teisiamiesiems taikomų priemonių teisinius pagrindus.

Kriminologijos ir baudžiamosios teisės ciklo mokslų (baudžiamoji teisė, baudžiamojo proceso teisė, kriminalistika) dalykai skiriasi dėl dviejų priežasčių. Visų pirma, kriminologija- tai vienintelis mokslas, kuris gali pateikti visaapimančią nusikalstamumo kaip stambaus masto socialinio reiškinio sampratą. Šią mintį galima pasakyti ir kitaip: baudžiamoji teise, procesas ir kriminalistika nagrinėja nusikaltimą, o kriminologija — nusikalstamumą kaip vieningą darinį. Antra vertus, kriminologijai ir baudžiamosios teisės ciklo mokslams keliami skirtingi taikomieji uždaviniai. Baudžiamoji teise, BP ir kriminalistika stengiasi nurodyti praktikams, kaip reikia reaguoti į padarytus nusikaltimus, o kriminologija – kaip reaguoti į potencialią nusikaltimo grėsmę.

Norint teisingai suprasti kriminologijos dalyką, reikia išsiaiškinti jos santykį su adminitlracinės teisės mokslu. Dalis deliktų, numatytų ATPK, yra analogiški to paties pavadinimo nusikaltimams.Skirtumai nėra esmi-niai, tik konvencionalaus pobūdžio. Jie atsirado dėl to, kad įstatymų leidėjas priėmė vieną iš keleto galimų lygiavercių sprendimų. Pa-vyzdžiui, nuo sąlygiškai nustatytos pagrobto turto vertės priklauso, kaip bus baudžiama užvalstybinio turto grobimą: administracine ar baudžiamaja tvarka. Aišku, kad tokia riba yra konvencionali: įsta-tymų leidėjas gali bet kada ją pakeisti. Daznai asmuo baudžiamas baudžiamąja tvarka, jeigu anksčiau už analogišką veiklą jau buvo baustas_administracine. Daugelio valstybių teisinės sistemos visai nepažįsta administracinio nusižengimo sąvokos ir pripažįsta nusi-kaltimu bet kokią veiką, už kurią valstybė gali bausti pilietį. Įvertinus šį faktą, akivaizdu, kad riba, skirianti nusižengimą nuo nusikaltimo, yra labai sąlygiška. Todėl administracinių nusižengimų visuma kaip tam tikras socialinis fenomenas, glaudžiai susipynęs su nusikalstamu-mu ir iš dalies sąlygojantis jo egzistavimą, įeina į kriminologijos dalyką.

  • Teisė Konspektai
  • 2011 m.
  • 35 puslapiai (17420 žodžių)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 82 KB
  • Kriminologija konspektas 2
    8 - 1 balsai (-ų)
Kriminologija konspektas 2. (2011 m. Rugpjūčio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/kriminologija-konspektas-2.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 02:17