Kriminologija konspektas


Kriminologija konspektai. Kriminologijos konspektas. Darbas su kriminologija. Anketavimas konspektas.

Teisės konspektas. Kriminologija. Kriminologijos samprata. Nusikalstamumo tyrimo metodai. Anketavimas. Statistiniai metodai. Nusikalstamumas. Nusikalstamumo uždaviniai. Nusikalstamumo priežastys. Priežasčių teorijos. Nusikaltėlio asmenybė. Nusikaltėlių klasifikacija. Nusikalstamumo prevencija ir kontrolė. Nusikalstamumo kontrolės lietuvoje koncepcija. Nusikalstamumo kontrolės sistema ir jos valstybinis reguliavimas. Bendra nusikalstamumo kontrolės subjektų sistema. Teisėsaugos organų sistema. Nusikalstamumo kontrolės prioritetinės kryptys. Nusikalstamumo kontrolės sistemos valdymas. Teisėsaugos organų kadrų politika. Nusikalstamumo kontrolės mokslinių tyrimų plėtojimas. Nusikalstamumo kontrolės koncepcijos įgyvendinimas.


Vienas šios krypties atstovų – Garofalo. Šios krypties šalininkų yra Prancūzijoje, Italijoje. Garofalo – italas, teisininkas praktikas – dirbo prokuroru, kasacinio teismo pirmininku, Neapolio universitete skaitė paskaitas. Jo knyga buvo išversta į įvairias kalbas (į lietuvių – ne) Jis pagrindinį dėmesį skyrė BT ir BP (procesui), teigė, kad pagrindinis BT uždavinys – visuomenės saugumo užtikrinimas, kad nusikalstamo elgesio suvokimas reikalauja nusikaltimo suvokimo. Skyrė prigimtinius nusikaltimus ir policinius nusikaltimus. Prigimtiniuose nusikaltimuose iškėlė sąžiningumą ir gailestingumą. Policiniai nusikaltimai gali atsirasti dėl įstatymų pažeidimų. Žmonės, kurie pažeidžia prigimtinę teisę – tikri nusikaltėliai ir jie visuomenei netinkami ir turėtų būti išbraukti iš jos.Jis manė, kad nereikia eikvoti lėšų prisiekusiųjų teismui ir bandymams nusikaltėlius pataisyti. Tam gana ekspertų komisijos. Siūlė mirties bausmę ir katorgą. Šiandien šios mokyklos atstovai atsisako mirties bausmės. Ir Bekarijos knygoje “Apie nusikaltimus ir bausmes” atsisako mirties bausmės o jos įtakoje ir daugelyje šalių mirties bausmė buvo panaikinta.

2.Kriminologija – viena iš specializuotų sociologijos disciplinų. Pagrindinis klausimas, kurį sprendžia sociologija – kaip užtikrinti tvarką visuomenėje. Kriminologija – nusikalstamumo sociologija, nes ji tiria elgesį, kuris pažeidžia normalų visuomenės elgesį. Todėl kriminalizuoti reikia tik kraštutinį elgesį (nenormalų). Jei dėl įstatymo leidėjo nerūpestingumo ar kitų priežasčių veika nekriminalizuojama – kriminologija turi atskleisti priežastis, kodėl taip nepadaryta.

Sociologinės mokyklos laikosi amerikiečių, skandinavų mokslininkai kriminologai ir Lietuvos filosofai. Filosofijos fakultetas 1999 m. pradėjo ruošti kriminologus –psichologus/filosofus.

Čia svarbiausias dėmesys – kas yra normalus ir nenormalus elgesys.Jie vartoja sampratas – nukrypęs nuo normos, nenormalus. tarybinėje literatūroje tokios sampratos taip pat vartotos (delikventinis elgesys) kasdieniniame gyvenime nenormalaus elgesio samprata turi skirtingą krūvį – nukrypimai gali būti tiek su teigiamu, tiek su neigiamu ženklu. Čia iškyla normalaus elgesio problema. Sociologai apibrėždami – kas yra norma, teigia,kad tai yra visuomenės sukurta taisyklė. Psichologijos žodynas norma laiko tam tikrą elgesio standartą, norma – tai sveika psichika. Norma – nerašyta elgesio taisyklė, tačiau ji dažniausiai sutampa su rašytinėm elgesio taisyklėmis. Normalus elgesys tampa norma tik tada, kai visuomenė kontroliuoja žmogaus elgesį ir verčia žmogų laikytis tam tikrų reikalavimų. pagrindinė priemonė – sankcija, t.y. negatyvi elgesio pasekmė (BT sankcija – padariniai, kuriuos numato įstatymas už jo normų pažeidimą). tačiau sociologijoje ir kriminologijoje į sankciją žiūrima iš dviejų pusių:

Skatinančioji sankcija veikia efektyviau nei draudžiančioji, tačiau ji ne visuomet efektyvi. Kiekviena sankcija efektyvi tada, kai yra vidinis taisyklės įsisavinimas. žinoti nepakanka, reikia pritarti. Normos gali būti neįsisavinamos, nepritariama joms dėl kultūrinių, dorovinių pozicijų (siūlomas pavyzdys -misionieriai pusnuoges čiabuves aprūpino marškinėliais, nes juos labai piktino krūtų vaizdai – amoralūs ar nedori, o jos jau kitą dieną tuos marškinėlius prasiplėšė ir vėl iškišo savo amoralias kūno vietas (krūtis/papus).

Elgesio nukrypimas yra sąlyginis.Svarbu yra ne tai, kad pažeidžiame daug taisyklių. Kiekvienas nenormalus elgesys turi tam tikras ribas. Ir iki tam tikros ribos tai yra leistinas, toleruotinas elgesys. Kada elgesys baustinas – priklauso nuo visuomenės pozicijų. Vieno individo elgesys kito individo požiūriu gali būti tiek dorovingas, tiek amoralus – priklausomai nuo aplinkybių (kare didvyriai tie, kurie daug nužudo, o taikos metu nužudyti daug – amoralu ir pan.). Reiškinio paplitimas taip pat turi įtakos ir kontrolę.Tačiau ne visada sugeba, dažnai įstatymų priėmimas – pavėluota reakcija į reiškinį.Pagal nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir yra sudaroma BK sistema. Tarybiniame BK – ypatingas dėmesys socialistinei nuosavybei, š.m. vienodai ginamos visos nuosavybės formos. Tarpukario Lietuvos statute buvo įtvirtinti nusikaltimai Dievui, š.m. tokių neturime. Sociologinės kriminologijos ir kitų kriminologijų mokslo atstovai mano, kad nusikaltimas ne liga, ne patologinė žmogaus būsena. Tai socialinis reiškinys.

  • Teisė Konspektai
  • 2011 m.
  • 22 puslapiai (11834 žodžiai)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 59 KB
  • Kriminologija konspektas
    8 - 1 balsai (-ų)
Kriminologija konspektas. (2011 m. Rugpjūčio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/kriminologija-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 00:00