Kriminologija teisės konspektas


Nusikalstamo elgesio mechanizmas. Kriminologijos samprata. Nusikaltelio asmenybes formavimas. Kriminologija konspektai. Kriminologijos iskaitos paruostuke. Individualioji nusikaltimų prevencija. Kriminologijos tendencijos lietuvoje. Nusikaltimo elgesio mechanizmas. Kriminologijos iskaitos klausimai. Pietu amerika nusikalstamumas.

Teisės konspektas. Kriminologijos samprata. Samprata. Kriminologijos raida. Nusikalstamumas. Nusikalstamumo sąvoka. Nusikalstamumas prieškario lietuvoje. Nepilnamečių nusikalstamumas. Organizuotas nusikalstamumas. Recidyvinis nusikalstamumas (rn). Turtinis nusikalstamumas. Individo teisinė socializacija. Nusikaltėlio asmenybė. Na samprata. Socialinio ir biologinio prado santykis na. Kriminologinis na apibūdinimas. Nusikaltėlių klasifikacija. Na tipologija.Mafija. Jos geografija pasaulio mastu. šiaurės ir pietų amerika. Meksika. Kinų triados. Japonija. Turkija. Rusijos mutantai. Estija. Nusikalstamumo priežastys. Nusikalstamumo priežasčių ir nusikaltimų priežasčių tyrimo kriminologinė reikšmė. Priežasčių ir pasekmių sąveika (ryšys). Nusikalstamumo priežastimi. Individualaus nusikalstamo elgesio mechanizmas. Determinantai ir nusikalstamo elgesio mechanizmas. Asmenybės socialiniai-psichologiniai ypatumai ir nusikalstamo elgesio motyvai. Socialinė aplinka ir nusikaltėlio asmenybės formavimasis. Konkreti gyvenimo situacija ir jos vaidmuo nusikaltimo padaryme. Viktimologija. Nusikalstamumo prevencija. Nusikalstamumo prevencijos samprata, esmė. Bendroji nusikaltimų prevencija. Individualioji nusikaltimų prevencija. Nusikalstamumo tendencijos lietuvoje. Kriminologinis tyrimas. Įskaitos klausimai.


Šis mokslas dar nesenas, nors tais reiškiniais ir procesais domėtasi dar Antikos laikais, todėl raida turi gilią istoriją.

Kriminologijos tikslas - tirti nusikalstamumo kaip socialinio proceso dėsningumus, suformuluoti pačią kriminologijos aspekto sąvoka, atskleisti nusikalstamumo dėsningumus, išryškinti procesus ir reiškinius, kurie sąlygoja nusikalstamumą, atskleisti asmenų, kurie daro nusikaltimus, ypatumus ir numatyti kelius bei priemones prevencinei veiklai.

Kriminologija iki šiol neturi aiškiai apibrėžto dalyko, nes vyksta ginčai. Dvi pažiūros:

Teisės moksle atsirado šaka teisės sociologija. Todėl kai kurie sutapatina teisės sociologiją su kriminologija, bet jų tyrimo dalykas skiriasi.

Kriminologija tampriai susijusi su įvairiomis kitomis mokslo šakomis, nes nusikalstamumą, nusikaltėlio asmenybę, faktorius, sąlygojančius šį procesą, iš savo pozicijų tiria įvairios mokslo šakos.

Tampriausiai kriminologija susijusi su baudžiamąja teise, baudžiamuoju procesu, kriminalistika, sociologija, demografija, socialine psichologija, psichiatrija, statistika, bet visos šios mokslo šakos turi savo tikslus ir neatkartoja kriminologijos tikslų ir dalyko.

Kriminologija naudoja baudžiamosios teisės kategorijas, bet jų tyrimo plotmė žymiai platesnė.

Kriminologija tokį negatyvų procesą kaip nusikalstamumas tiria ir suvokia kaip nusikaltimų visumą, tuo tarpu baudžiamoji teisė tiria konkrečius nusikaltimus.

Kriminologija sietina ir su baudžiamuoju procesu. Tai tas informacijos šaltinis, kuriuo naudojasi kriminologija, bandydama atsekti nusikaltimų priežastis ir sąlygas.

Kriminologija sietina ir su kriminalistika. Tai tokia teisės mokslo šaka, kuri nagrinėja nusikaltimų tyrimo metodiką ir taktiką.

Kriminologija sietina ir su bendrąja psichologija, o ypač su psichiatrija.

Psichiatrija padeda išryškinti veiksnius, kurių įtakoje psichiniam ligoniui galėjo atsirasti nuostata nusikalsti.

Kriminologija sietina ir su demografija. Kriminologijai demografiniai duomenys padeda prognozuoti nusikalstamumą.

Kriminologija sietina ir su statistiką bei matematiką. Matematiniai metodai naudojami tiriant nusikalstamumo priežastis ir sąlygas.

Terminas “kriminologija” pirmą kartą panaudotas antropologo Topinaro 1879 m. Bet šį terminą įteisino italas Rafaelis Verfalo knygoje “Kriminologija” (1885).

Jis pirmasis greta baudžiamojo teisinio mokymo apie bausmę pateikia rimtą požiūrį į nusikalstamą elgesį ir tokias idėjas, kurios praturtino ir dabar naudojamus baudžiamojoje teisėje bei kriminologijoje terminus (bausmė, prevencija etc.)

Dar Antikos laikais mokslininkai domėjosi nusikalstamumo prigimtimi ir bandė ryškinti jo priežastis.

Dar prieš Kristų filosofai Platonas, jo mokinys Aristotelis bandė aiškintis, kodėl žmonės nusikalsta, kur glūdi prielaidos jiems atsirasti.

Platonas, mėgindamas aiškinti nusikalstamo elgesio prielaidas, pateikė tokią schemą: žmogaus sieloje - du įgimti pradai: protingasis ir neprotingasis (geidulingasis). Nusikalstamą elgesį lemia vidinė šių pradų kova. Priklausomai nuo to, kuris pradas laimi, toks bus ir elgesys. Jei viršų ims protingasis, elgesys atitiks visuomenės keliamus reikalavimus. Jei geidulingasis (fiziologiniai poreikiai), tai lems žmogaus nusikalstamą elgesį.

Platonas jau žmogaus prigimtyje bandė ieškoti nusikalstamo elgesio prielaidų. Valstybė - dievo dovana. Įstatymai ne ypač svarbūs.

Aristotelis prisilaikė Platono teorijos, irgi teigė, kad žmoguje slypi du pradai ir vyksta jų kova. Bet jis Platono idėjas patobulino. Dorybė - tai nėra įgimta savybė.

Šv.Augustino mokymas paremtas mintimi, kad Adomas, pažeisdamas Dievo nurodymus, padarė nuodėmę. Ši nuodėmė persidavė žmonėms, todėl žmonės gimsta nuodėmingi. Todėl kovoti su asocialiu elgesiu būtina taikant griežtas ir žiaurias priemones.

Jie pažengė toliau, nes kalbėjo apie laisvą valią, kad žmogus pats turi pasirinkti tarp blogio ir gėrio.

  • Teisė Konspektai
  • 2011 m.
  • 21 puslapis (12374 žodžiai)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 69 KB
  • Kriminologija teisės konspektas
    9 - 3 balsai (-ų)
Kriminologija teisės konspektas. (2011 m. Rugpjūčio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/kriminologija-teises-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 13:58