Kriminologija teisės šaka


Kriminologija referatas. Šiuolaikinis nusikalstamumas lietuvoje. Kriminologijos santykis su kitais mokslais. Kriminologijos idejos. Rodikliai kriminologija. Teise ir kriminologija. Referatas kriminologines idejos. Kriminologijos paskaitu medziaga.

Teisės konspektas. Dėstomo kriminologijos dalyko tikslai:. Motyvacija. Reikalavimai studentams (reikalavimų ir vertinimų sąrašas, tvarka). Paskaitos. Tema : kriminologijos samprata. Klausimas. Kriminologijos samprata. Klausimas. Kriminologijos objektai. Nusikalstamumas. Požiūris į nusikaltėlį, nusikalstamumą, auką. Kriminologijos dalykas. Klausimas. Kriminologijos santykis su kitais mokslais. Tema : kriminologijos mokslo istorinė raida. Klausimas. Įvadas. Klausimas. Kriminologijos idėjų chronologija, pagrindinės jų grupės. ) užuomazgos. ) antika. Platonas. Aristotelis. Senovės roma. ) viduramžiai. Atgimimo utopistai. ) klasikinės kriminologinės idėjos (klasikinė kriminologijos šaka). Radikalioji kriminologija. Pozityvistinės kriminologijos atsiradimas. Sociologinė kryptis. Antropologinė (biologinė) kryptis. Tema nusikalstamumas. Klausimas. Nusikalstamumo samprata. Nusikalstamumo ir nusikaltimo santykis. Klausimas. Nusikalstamumo rodikliai. Nusikalstamumo paplitimą apibūdinantys (kiekybiniai) rodikliai. ***. ***. Nusikalstamumo kokybiniai rodikliai. Nusikalstamumo raidą apibūdinantys rodikliai. % laikas ir erdvė nusikalstamumo rodikliuose laikas. Erdvė. Faktoriai įtakojantys nusikalstamumo rodiklius. Klausimas. Latentinis nusikalstamumas. Klausimas. Šiuolaikinis nusikalstamumas lietuvoje. Klausimas. Nusikalstamumo priežastys. Bendra apžvalga. Nusikalstamumo priežasčių klasifikacija. Nusikalstamumas ir ekonomika. Tema nusikaltimus vykdantis asmuo. Klausimas. Nusikaltėlio asmenybė. Bendra apžvalga. Nusikaltėlio asmenybės struktūra. Asmenybės formavimasis. Socializacija. Nusikaltėlių (kriminogeninių) asmenybių klasifikacija. Klausimas. Nusikalstamo elgesio mechanizmas. Bendra apžvalga. Vidiniai žmogaus veiksniai. Racionalumo – emocionalumo kompleksas. Patirties – asociacijų kompleksas. Filtrų sistema. Reakcijų greičio bei stiprumo kompleksas. Valingumo elementas. Išoriniai situacijos veiksniai. Apibendrinimas. Tema : kriminologinis tyrimas. Klausimas. Kriminologinio tyrimo samprata. Kriminologinio tyrimo tikslai. Klausimas. Kriminologinio tyrimo rūšys. Klausimas. Kriminologinio tyrimo metodai. Klausimas. Kriminologinio tyrimo organizavimas. Klausimas. Kriminologinė informacija. Reikalavimai informacijai. Klausimas. Kriminologinis prognozavimas.


Yra galimybė parašyti referatą – apžvalgą, tai turės tiesioginės teigiamos įtakos laikant įskaitą, labai gerai parašiusieji galės ko gero pasirinkti klausimą iš bilieto. Referatų rašymo detales, pateikimo tvarką aptarsite seminarų metu. Mano pozicija, kad tai neturėtų būti privalomas darbas, bet šį klausimą paliksiu spręst savo kolegei. Aišku, jei referatai Jums bus privalomi, tai jų neparašiusieji ko gero bus vertinami žemesniu balu ir norint gauti įskaitą atitinkamai reikės viską geriau mokėti.

Reikalavimai: rašydami referatus, pranešimus, apžvalgas - būtinai tiksliai nurodykite, naudotą literatūrą, kitus informacijos šaltinius.

Patarimai: skaitydami, rašydami referatus, ruošdamiesi įskaitai susipažinkite bent jau su pagrindiniais teisės aktais tiesiogiai susijusiais su nusikalstamumu, poveikiu jam (BK, BK projektas, PDK, Policijos įstatymas, Policijos rėmėjų įstatymas, LRV nutarimai dėl atskirų rūšių nusikalstamumo prevencijos programų, VRM patvirtintomis apylinkės inspektoriaus ir nepilnamečių reikalų inspektoriaus pareiginėmis instrukcijomis). Detaliau tai bus aptarta per kai kurias paskaitas, seminarus.

1)suformuoti studentų požiūrį į nusikalstamumą, kaip į socialinį - kultūrinį - teisinį reiškinį;

2)supažindinti su pagrindinėmis nusikalstamumo priežasčių teorijomis - kriminologijos mokslo istorine raida;

3)supažindinti su pagrindiniais kriminologinio tyrimo metodais, kriminologine statistika, pateikti jos analizės pagrindus;

4)supažindinti su įvairiomis galimomis (esamomis, buvusiomis, teoriškai galimomis) reagavimo ir poveikio į nusikalstamumą priemonėmis, suformuoti pagrindus jų tarpusavio palyginimui, įvertinimui (efektyvumo, ekonomiškumo, moralinio priimtinumo požiūriais), analizei;

5)supažindinti, sudaryti analizavimo ir įvertinimo pagrindus, su pagrindinėmis nusikalstamumo kontrolės institucijomis, jų veikla Lietuvoje.

Mano išankstinės nuostatos: remdamasis savo praktika, manysiu, kad geriausi studentai sėdi pirmose eilėse, ir jei paskaitos metu iškils neaiškumai ar supratimo problemos – bus orientuojamasi į geriausius studentus. Pagal šiuos studentus taip pat bus reguliuojamas ir paskaitų tempas.

Mano asmeniniai tikslai nėra per prievartą jums įkalti žinias, bet aš stengsiuosi padėti jums praplėsti savo žinias, išmokti vertinti kai kuriuos reiškinius, suformuoti kai kurias nuostatas.

Paskaitose bus be kai kurių klausimų išnagrinėtų vadovėliuose, nagrinėjami ir tokie klausimai apie kuriuos įprasti vadovėliai nerašo ar skiria per mažai dėmesio, taip pat kai kurie klausimai bus pateikiami gan stipriai kitaip nei jie išnagrinėti vadovėliuose, visų pirma lietuviškame. Todėl siūlyčiau bent šiek tiek pasidomėti tuo kas yra skaitoma per paskaitas.

Kaip matote, šios kriminologijos sąvokos suformuotos arba pagal jos tikslus, arba pagal jos nagrinėjamus objektus. Visuose pateiktuose apibrėžimuose, vienaip ar kitaip vartojama sąvoka nusikalstamumas, jį ir galime įvardinti pagrindiniu kriminologijos objektu. Detaliau nusikalstamumo sąvokos turinys ir prasmė bus nagrinėjama vėliau.

Kriminologija - mokslas tyrinėjantis nusikalstamumą ir su juo glaudžiai susijusius socialinius - psichologinius reiškinius. Pagrindinėmis tyrimo kryptimis laikytinos: nusikalstamumo sąlygų ir priežasčių tyrimas; nusikaltėlio asmenybės tyrimas; aukos asmenybės tyrimas; galimų poveikio priemonių nusikalstamumui (kovos su nusikalstamumu priemonių) tyrimas, ir dar kaip atskirą spręstinų klausimų grupę norėčiau išskirti aukščiau minėtų tyrimų metodologiją (metodiką).

Kaip pagrindinius socialinius - psichologinius reiškinius (galbūt sąlyginai juos įvardinčiau papildomais kriminologijos objektais) norėčiau išskirti:

Kitokį, ne nusikalstamą, nepageidautiną elgesį (amoralų elgesį, teisės deliktus (administracinius teisės pažeidimus), alkoholizmą, narkomaniją);

Iš pateiktos kriminologijos nagrinėjamų objektų įvairovės galima daryti prielaidą, kad ne tik kriminologija juos nagrinėja vienu ar kitu aspektu. Bet nei vienam iš šių kitų mokslų, nusikalstamumas nėra pagrindinis objektas.

  • Teisė Konspektai
  • 2011 m.
  • 29 puslapiai (24266 žodžiai)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 109 KB
  • Kriminologija teisės šaka
    10 - 1 balsai (-ų)
Kriminologija teisės šaka. (2011 m. Rugpjūčio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/kriminologija-teises-saka.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 15:47