Kriminologijos konspektas


Kriminologijos konspektai. Kriminologija konspektai. Kriminologija mru. Mru kriminologijos konspektai. Kriminologijos spera. Kriminologijos magistrinis darbas. Kriminologo darbo pavyzdys. Kriminologija konspektas. Kriminologijos metodika.

Teisės konspektas. Kriminologijos dalykas ir sistema. Kriminologijos metodika (kriminologinių tyrimų metodika). Pagrindiniai kriminologijos raidos bruožai (kriminologijos mokslo istorija). Nusikalstamumas ir pagrindinės jo tendencijos. Nusikalstamumo priežastys. Nusikalstamumo prevencija.


Dėl dalyko galima išskirti 3 nuomonių grupes, nors lenkas Kolyst suskaičiavo 5 grupes. Tokiu atveju nebelieka BT, viskas tenka kriminologijai.

Hensas Grosas- pats žymiausias kriminalistas sumenkina kriminalistiką. Tai plačiausias požiūris. Dabar kriminologijos dalyką ir jo elementus nesunku išskirti:

1.2. Kriminologijos sąveika su kitais mokslais, jos vieta teisės sistemoje

Pasaulyje reiškiniai gali vykti dėsningai arba atsitiktinai. Atskiri įvykiai atsitinka atsitiktinai, bet jų pasikartojimas sukelia dėsningus reiškinius. Labai dažnai daromos klaidos: atsižvelgdami į palyginti nedidelę teritoriją, pradedamos daryti išvados apie nesamą reiškinį. Čia gali būti atskiri nusikaltimai, o ne nusikalstamumas.

Nusikalstamumui būdingas dėsningas atsitiktinių faktų pasikartojimas. Atskiri faktai kiekybiškai išugdo naują reiškinį: atskiri nusikaltimai besikaupdami suformuoja nusikalstamumą.

Viskas gamtoje ir visuomenėje vyksta pagal tam tikrą priežastingumą, t.y. kiekvienas reiškinys turi savo priežastį.

Yra žinomas tam tikras reiškinių laipsniškumas arba jų apibendrinimo lygiai: pvz.:yra vienas toks reiškinys, yra keli panašūs į jį reiškiniai, ir galų gale yra daug tokių reiškinių (konkretaus reiškinio ir visumos santykis).

Kriminologijos teorija- tai mokslinių metodų visuma, kuri atskleidžia nusikaltimo dėsningumus, jo priežastis, nusikaltėlių asmenybės bruožus ir kt.

Iš tokio tyrimo ir formuojasi mokslinės nuostatos (galima rašyti mokslines monografijas, kitus veikalus). Svarbios yra sąlygos, kuriose vyksta šis procesas. Ištirti lengva, sunkiau yra suformuoti rekomendacijas.

Pagrindinis reikalavimas yra tas, jog tokį tyrimą reikia atlikti kai visuomenėje yra tam tikra būsena. Kai tam tikras reiškinys yra stabilus, kai pati visuomenė yra stabili- tyrimą atlikti nesunku. Sudėtingiau yra tada kai visuomenėje suardoma nusistovėjusi tvarka (kriminaliniai konfliktai ir pan.). Tuomet informacija yra nepakankamai patikima ir rekomendacijos neduoda reikiamų rezultatų.

Kitas klausimas – tų duomenų patikimumas (reprezentacija). Čia reikia nuspręsti kiek apimti duomenų, kad gautume pakankamai informacijos išvadoms daryti.

Tačiau ir didinant rodiklius nereikia peržengti ribos. Reikia žiūrėti kada šie atsitiktiniai reiškiniai bus patenkinami. O taip įvyks tada, kai reprezentacinė paklaida nebemažėja didinant faktus. Pilnas tyrimas yra patikimesnis, bet jo galimybės sudėtingesnės, atrankiniam tyrimui reikia mažiau darbo sąnaudų, bet rezultatai mažiau patikimi.

nusikaltimo paplitimas (lygis), t.y. nusikaltimo ir nusikaltėlio santykis su gyventojais;

nusikaltimų pavojingumas (kokie nusikaltimai dažniausiai pasikartoja). Išskiriami sunkūs, apysunkiai ir lengvi nusikaltimai (lengvi- iki 1 m. laisvės atėmimo ir kitos bausmės).Lietuvoje yra ~15% sunkių nusikaltimų, ~3 % lengvų , kiti vidutinio sunkumo. Bendras nusikaltimų skaičius- absoliutus skaičius. Lietuvoje jis viršija 75000 per metus. Palyginimui nustatomas nusikalstamumo lygio koeficientas (K):

Nusikalstamumo = nusikaltėlių sk.*atitinkamas gyventojų sk.(10 arba 100 tūkst.) (2)

Šią formulę galima taikyti įvairiai, pvz.: skaičiuojant nepilnamečių padarytus nusikaltimus arba analizuojant atitinkamos nusikaltimų rūšies lygį. Lietuvoje konstanta imama 10 000 gyventojų. Jei turime duomenis tik pusės metų, tai:

Gyventojai yra fiksuojami metų pradžioje ir pabaigoje, o mums reikia naudoti vidutinį gyventojų skaičių. Todėl metų pradžios ir pabaigos skaičiai sudedami ir padalijami.

Taip pat reikia įvertinti ir migraciją (pvz.: į Palangą vasarą atvyksta labai daug asmenų. Ir todėl prie vidutinio gyventojų skaičiaus reikia pridėti ir atvykstančių vidutinį skaičių):

1 (gyventojų sk. Metų pr.+gyventojų sk. Metų pab.)+- N = vidutinis gyventojų sk.

Sprendžiant nusikalstamumo būklę dar reikia žinoti kokią dalį visame nusikalstamume užima sunkūs nusikaltimai, taip pat lengvų nusikaltimų dalį.

  • Teisė Konspektai
  • 2011 m.
  • 19 puslapių (9596 žodžiai)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 47 KB
  • Kriminologijos konspektas
    10 - 1 balsai (-ų)
Kriminologijos konspektas. (2011 m. Rugpjūčio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/kriminologijos-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 14:22