Kritinis mąstymas kursinis darbas


Pedagogikos kursinis darbas. Įvadas. Kritinis mąstymas ir jo ugdymas. Kritinio mąstymo samprata. Kritinio mąstymo ugdymo schema. Aktyviųjų rašymo metodų apžvalga. Samprotavimo tekstų rašymas. Kritinio mąstymo ugdymo komponuojant samprotavimo tekstus analizė. Tyrimo „Kritinio mąstymo ugdymo metodų naudojimas mokant samprotavimo tekstų komponavimo“ apžvalga. Pagrindinės kritinio mąstymo ugdymo tendencijos remiantis apklausos apžvalga. Literatūros sąrašas. Priedai. Priedas.


Šiuolaikinėje visuomenėje, kur kiekvienas atsakingas už savo vietą po saulę, kritinis mąstymas yra vienas svarbesnių įgūdžių, padedančių formuotis stipriai, aplinkos poveikiui atspariai asmenybei. Sudėtingų problemų sprendimai, objektyvūs aplinkybių įvertinimai, savarankiški teisingų sprendimų priėmimai yra tai, ką turi mokėti kiekvienas jaunas, atviroje ir demokratinėje visuomenėje įsitvirtinti norintis žmogus. Atsižvelgiant į šiandienos jaunimui keliamus iššūkius, galima drąsiai teigti, kad kritinio mąstymo ugdymas yra labai opi tema. Lietuvos bendrojo išsilavinimo programose vis daugiau reikšmės teikiama šiai sričiai. Ne išimtis – lietuvių kalbos ir literatūros programos, kuriose naudojamos užduotys gali puikiai pasitarnauti kritinio mąstymo ugdymui. Viena jų – samprotavimo tekstų kūrimas. Rašydamas samprotavimo tekstus, mokinys įvairiapusiškai analizuoja ir vertina situacijas, mintis, pagrįstai renkasi vertinimo pozicijas ir tokiu būdu gali vystyti savo kritinį mąstymą, kūrybišką ir praktišką informacijos panaudojimą, praversiantį tiek gyvenimiškoje praktikoje, tiek kultūriniame, intelektualiniame asmenybės formavime. Taigi, kritinio mąstymo ugdymo sąsajos su samprotavimo tekstų kūrimu – aktuali tema, kurios nagrinėjimas ir plėtojimas gali ženkliai prisidėti prie kokybiškesnės jaunųjų kartų ateities. Siekiant kuo nuodugniau išanalizuoti pasirinktą temą, darbe aptariama informacijos šaltinių bei literatūros, susijusios su kritiniu mąstymu, apžvalga, o taip pat atliekamas tyrimas bei apklausa, kurie padės išsiaiškinti kritinio mąstymo reikšmę samprotavimo tekstų rašymui. Atsižvelgiant į mokinių amžiaus grupių specifiką, baigiamojo darbo temai nagrinėti pasirinkti dešimtųjų klasių moksleiviai.

Minėtos temos analizė pasitelkiant tiek teorines žinias, tiek praktines priemones padės pasiekti pagrindinį darbo tikslą – apžvelgti kritinio mąstymo ugdymo galimybes mokant samprotavimo teksto komponavimo 10 klasėje.

Siekiant įgyvendinti darbo tikslą, bus sprendžiami konkretūs darbo uždaviniai:

Apžvelgti kritinio mąstymo teorijos atsiradimą, raidą;

Išnagrinėti kritinio mąstymo sąvoką, svarbą, struktūrą, naudą;

Išanalizuoti kritinį mąstymą skatinančius metodu;

Atlikti eksperimentinį tyrimą su dešimtos klasės mokiniais bei aptarti gautus rezultatus;

Įgyvendinti mokytojų apklausą, aptarti rezultatus.

Atliekant šiuos uždavinius planuojama pagrįsti arba paneigti išsikeltą hipotezę – Kritinio mąstymo ugdymas gerina mokinių gebėjimą kurti samprotavimo tekstus.

Kritinis mąstymas vis labiau Lietuvoje populiarėjantis, tačiau nepakankamai ištirtas reiškinys. Žodis „kritinis“ turi semantinį vertinimo komponentą, tačiau šiuo atveju, kritinis mąstymas skiriasi nuo kritikavimo ar kritiškumo. Šis terminas Lietuvoje pradėtas naudoti dažniau nuo 1997m., kartu su Atviros Lietuvos fondo švietimo projektu „Kritinio mąstymo ugdymas skaitant ir rašant“, tačiau iki šiol nėra vieningo kritinio mąstymo apibrėžimo. Edukologijos literatūroje galima rasti nemažai kritinio mąstymo paaiškinimų, tačiau universalaus, įvairioms mokymo įstaigoms tinkančio aptikti nepavyko.

Žvelgiant bendrąja prasme, galima išskirti tris pagrindines apibrėžimų grupes:

Kritinis mąstymas – kryptingas, holistinis mąstymas

Kritinis mąstymas – aukštesnio lygmens mąstymas

Šios grupės edukologų teorijos dažniausiai pasitaiko užsienio literatūroje. Kritinis mąstymas apibrėžiamas kaip specifinė intelektinės veiklos rūšis, kuri visuomet praktiškai prasminga ir jai būdingos naujos intelektinės laisvės lygis. Tai mąstymas, prilyginamas idealiam racionalumui. Pagrindiniai šio mąstymo požymiai – intelektualinė integracija, intelektinis kuklumas, sąžiningumas, intelektinė empatija, drąsa. Kritiniam mąstymui būdingas jausminių ir pažintinių galių suliejimas, ieškant tinkamo problemos sprendimo. Kritinis mąstymas susideda iš emocijų, kūrybinės vaizduotes ir vertybinių nuostatų. Holizmą kritiniame mąstyme įžvelgia ir edukologas Loboczky, pasak kurio, „kritinis mąstymas – tai analitinis, neautoritarinis argumentavimas, rodantis teigimą ir tvirtinimą, nesibaigiančias intelekto pastangas, norint atrasti tiesą, nesistengiant akcentuoti ir įpiršti vienintelės absoliučios tiesos“. Kritinio mąstymo, kaip kryptingo ar holistinio mąstymo teorijose atsispindi humanistinės idėjos, kad žmogus suvokiamas kaip vientisa, nedaloma visuma, o mąstymas neatskiriamas nuo jausmų. Pagal O. Visockienės sukurtą kritinio mąstymo hipotetinį modelį, yra trys aspektai, kuriais remiasi kritinis mąstymas:

pedagoginis požiūris, pabrėžiantis kritinį mąstymą, kaip aktyvų ir interaktyvų pažinimo procesą, jungiant psichologinį požiūrį su pedagoginiu;

filosofinis požiūris, pateikiantis meną suderinti daugybę procesų, siekiant suvokti įvairius dalykus ir savo sukurtas jų interpretacijas.

Kritinis mąstymas – tai procesas, kuris neapsiriboja vien informacijos apdorojimu ir įsisavinimu. Šiame procese mokiniai aktyviai dirba su informacija, manipuliuoja ja, kad galėtų efektyviai panaudoti, kaupti naujas žinias, sąvokas, taip pat, kad pamatytų naujas perspektyvas ir galimybes, mokėtu spręsti problemas bei konfliktus. Kritiškai mąstydami mokiniai įgyja sugebėjimą atsakingai ir tiksliai analizuoti ir integruoti informaciją, priartėti prie tiesos, bendradarbiauti ir spręsti problemas.

Kritinis mąstymas kursinis darbas. (2015 m. Balandžio 07 d.). http://www.mokslobaze.lt/kritinis-mastymas-kursinis-darbas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 12:11