Krizė šeimoje


Psichologijos referatas.

Krizė šeimoje.


Tėvams, auginantiems vaikus su negalia, reikalinga socialinė pagalba, nes jiems, anot Bakk (1997), labai dažnai stokojama patarimų, paramos, informacijos, laisvalaikio, laiko asmeninėms reikmėms, ramybės, miego, supratimo, padrąsinimo, draugų, bendravimo, permainų, pastovumo, ateities planų, svajonių, vilties. Tokioje situacijoje šeima pati nepajėgia savarankiškai susidoroti su problemomis, reikalinga išorinė pagalba.

Pagrindinis socialinės pagalbos tikslas – sumažinti tėvų ir šeimos stresą ir suteikti informacijos, kaip gyventi naujoje situacijoje, padėti vaikui (Ališauskienė, Selvenytė, 2004). Krizės intervencija yra vienas iš svarbiausių pritaikomų metodų socialiniame darbe, kuria galima taikyti šeimoje, kurioje gimė vaikas su negalia.

Šeimos, kurioje gimė ir auga vaikas su negalia, krizės intervencija gali būti organizuojama pagal tris modelius:

Bendruomeninis modelis: bendruomenėje gausu paslaugų šeimoms, auginančioms vaikus su negalia;

Gilliland (1982) išskiria šešių žingsnių krizės intervencijos modelį, kuri socialinis darbuotojas turi taikyti savo darbe, teikiant pagalba šeimai, kurioje gimė vaikas su negalia (Liobikienė, 2006).

1 – asis žingsnis – problemos apibūdinimas. Socialinis darbuotojas turi įvertinti situaciją, identifikuoti problemą. Dėmesys ir intervencija turi būti nukreiptos ne tik į neįgalų vaiką, o į šeimą, kaip į sistemą, nes šeima traktuojamas kaip nedalomas, vientisas vienetas ir visuma.

Krizė šeimoje. (2016 m. Gegužės 17 d.). http://www.mokslobaze.lt/krize-seimoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 00:29