Krizė socialinio darbo intervencija krizės atveju


Psichologijos kursinis darbas. Naudotos sąvokos ir terminai. Krizės samprata. Bendrosios žinios apie krizes. Pagrindiniai krizės bruožai. Krizių etiologija. Krizės eigos fazės. Krizės procesas. Vaikų krizės. Krizės nustatymas. Reakcija į krizę. Parama krizę išgyvenantiems žmonėms. Krizės gydymas. Institucijos Lietuvoje, kurios teikia pagalbą ištikus krizei. Naudoti informaciniai šaltiniai. Priedai. Priedas. PROGRAMA “ŠEIMA” (Prevencinis darbas su šeima, kompleksinė pagalba šeimai, esančiai krizinėje situacijoje ir šeimos motyvacija resocializacijai).


Šeima – tai santuoka ar kraujo giminyste pagrįsta maža socialinė grupė, kurios nariai susiję buities bendrumu, tarpusavio įsipareigojimais bei emociniu artumu. (Leliūgienė I. Socialinė pedagogika. Kaunas: Technologija. 2003, p. 152)

Žodis krizė kilęs iš graikų kalbos. Graikiškai jis skambėjo krisis ir reiškė “sprendimą”, tačiau šiandien jis paprastai reiškia sunkumus ar distresą. Glenys Parry (1990), psichologė, plačiai tyrinėjusi krizės sukeltus išgyvenimus, ją apibrėžia taip: žodis krizė iš tikrųjų reiškia apsispręsti skirtą laiko momentą; svarbų momentą, lemiamą momentą. Šis žodis vartojamas, kai susiduriama su neatidėliotina stresą keliančia situacija, kuri, atrodo, mus triuškina. Krizės ištinka pavienius žmones, šeimas, organizacijas ir tautas. [5;119]

Krizės turi dvi išeitis: paskata įveikti krizę ir esant nesėkmingam bandymui ją įveikti, perėjimo į lėtinę formą grėsmė. Atsižvelgiant į tai, krizės gali tęstis nuo kelių dienų iki kelių mėnesių. Dažniausi krizės simptomai: baimė/neviltis, depresija, padidėjusi įtaiga, kartais savižudybės pavojus. Krizių dažnumas sunkiai nuspėjamas; krizės ir jų įveikimas yra dažniausi žmonių gyvenimo įvykiai (normalios gyvenimo krizės). Dažniausiai jas padeda įveikti ne profesionalai, o žmonės (artimieji, draugai ir kt.). Krizės dažniau ištinka labilios psichikos ir psichikos ligomis sergančius žmones. [1;241]

Nėra universalaus krizę sudarančių įvykių sąrašo, tačiau yra tam tikrų didelę grėsmę žmonėms keliančių įvykių. Holmes ir Rahe (1967) sudarė Life Events Scale (Gyvenimo įvykių skalę), į kurią įtraukė didelį stresą daugumai žmonių keliančius įvykius: sutuoktinio ar sutuoktinės, gyvenimo partnerio ar partnerės mirtis; skyrybos; sutuoktinių separacija; kalėjimas; artimo šeimos nario mirtis; sužeidimas arba liga; vedybos; darbo praradimas. Kitos krizės, kamuojančios žmones – raizmas, diskriminacija, artimų ryšių nutraukimas, apkaltinimas sunkiais nusikaltimais.

Krizė gali ištikti kiekvieną bet kada. Žmogaus artimas giminaitis žūsta autoavarijoje arba staigiai miršta. Apie tai paprastai sužino draugai ir pažįstami, jie siūlo pagalbą ir paramą. Tačiau kartais būna, kad apie traumą niekas nežino, o ir ją kenčiantys nenori, kad apie tai žinotų. [5;119]

Individualios krizės: įvairios stresinės situacijos, pvz., pasikeitus gyvenimo aplinkybėms (vedybos, tėvų namų palikimas, išėjimas į pensiją ir kt.), ypač konfliktai, ligos, netektys.

Kolektyvinės krizės: pvz., pavojai, emigracija, katastrofos, karas, sunkūs metai, persekiojimas. [1;241]

Krizės būseną rodo pusiausvyros praradimas ir dezorganizacija. Tikroji krizė yra. Kai asmuo, kuris paprastai funkcionavo ir įveikdavo sunkumus, staiga netenka pusiausvyros ir organizacijos. Reikia skirti krizės būseną nuo nuolatinės dezorganizacijos. Kitas veiksnys, kurį reikia išnagrinėti, kaip buvo įveiktos ankstesnės krizės. Gali būti, kad jos kartais išspręstos nefunkcionaliai, o tai atsiliepia tolesniam socialiniam funkcionavimui. Tai gali stabdyti santykių vystymąsi arba sukelti neigiamų santykių ar jausmų. Socialiniai darbuotojai dažnai dirba su klientais, kai jau įdėta daug pastangų įveikti susidariusią situaciją, išspręsti problemą ar patenkinti poreikį. klientas gali būti patyręs labai didelį stresą, gali būti krizės pavojus ar net krizė. Socialiniai darbuotojai turi nustatyti streso laipsnį, kad būtų galima atsiliepti į kliento poreikius. [2;131]

Parry pabrėžia, kad krizė - tai ilgalaikis procesas, t. y. krizė laikosi ilgai (autorė sako, kad mažiausiai dvi savaites), ir ją išgyvenantis žmogus junta, kad krizės neįmanoma suvaldyti. Žmonės į didesnius gyvenimo pokyčius reaguoja skirtingai. Du žmones gali ištikti tas pats įvykis, pavyzdžiui, juos atleidžia iš darbo, tačiau vienas, turintis kur eiti, jaučiasi visai ramiai, o kitą ši nelaimė visai pritrenkia. Arba du staiga netektį patyrę žmonės: vienas, turintis daug giminių ir pažįstamų, atsigauna, nes jį labai palaiko kiti, tuo tarpu kitas, kurio gyvenimas sukosi beveik aplink tą vieną mirusį asmenį, gali pasijusti praradęs savo tapatybės jausmą. Pasak Parkes (1985), mirties būdas, santykių pobūdis ir netektį išgyvenančio žmogaus asmeninės aplinkybės - visa tai turi įtakos gyvųjų pažeidžiamumui. Bendra tai, kad krizė kelia didžiulę grėsmę ją išgyvenantiems žmonėms. [5;120]

Nerimas psichologų nuodugniai tyrinėtas. Iš esmės nerimas kyla iš subjektyvaus vertinimo, kad kilo grėsmė fiziniam ar psichologiniam „aš". Kaip vieną žmogų gali pradžiuginti pasivažinėjimas riedučiais, o kitą - išgąsdinti, taip vienam žmogui persikraustyti gyventi į kitą vietą gali atrodyti labai geras dalykas ir puiki proga, o kitam - didelė nelaimė. Tačiau yra keletas įvykių, kuriuos dauguma žmonių laiko labai nemaloniais ir kurie neišvengiamai sukelia didžiulį nerimą. Dabar žinoma, kad yra keturios atskiros sistemos, kurios kaip tarpininkai veikia nerimo reakciją ir viena kitą.

Krizė socialinio darbo intervencija krizės atveju. (2015 m. Kovo 15 d.). http://www.mokslobaze.lt/krize-socialinio-darbo-intervencija-krizes-atveju.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 04:29