Krovinio savininko atsakomybės ypatumai vežant krovinį jūrų transportu


Logistikos referatas. Temos aktualumas. Referato uždaviniai. Krovinio savininko gabenant jūrų transportu pareigos ir atsakomybės Krovinio siuntėjo pareigos. Krovinio siuntėjo atsakomybės. Incoterms Sąlygos. E grupė – Išsiuntimas. F grupė – pagrindinis pervežimas transportavimas neapmokėtas. C grupė – pagrindinis pervežimas transportavimas apmokėtas. D grupė – Pristatymas. Nuo 2011 metų šios sąlygos nebenaudojamos. Hagos Visbiu konvencijos pagrindiniai bruožai. Bendroji avarija.


Transportas yra viena svarbiausių ūkinės veiklos sričių, jis yra itin svarbus ir siejamas su būtinybe vežant krovinius bei keleivius. Jo pagalba prekės ir paslaugos gali judėti bei keisti geografinę padėtį visame pasaulyje. Transportas yra didelę dalį Lietuvos BVP sukurianti sfera. Lietuva yra tranzitinė valstybė turinti Klaipėdos uostą. Uosto pagalba Lietuva gali vykdyti pasaulinę prekybą Laivais vykdomu įvairūs pervežimai (birių, skystų krovinių ir kt.), tačiau pagrindinis talpos vienetas jūrų transporte yra jūrinis konteineris, kuris atitinka ISO standartus. Jūrų transporte atsakomybė yra paskirstoma remiantis Hagos-Visbio konvencija bei Incoterms sąlygomis. Būtent Incoterms sąlygos parodo, kur ir kada krovinys pereina iš krovinio siuntėjo į krovinio gavėjo atsakomybę.

Temos aktualumas: Valstybės turinčios savo uostą, turi priėjimą prie jūros kelių, kas suteikia didelį pranašumą prieš kitas valstybes. Tai leidžia vystyti ekonomiką, prekybą, vykdyti intermodalinius pervežimus ir taip pasiimti ir aptarnauti aplinkines valstybes, kurios neturi vandens uostų. Vandens transporto rūšis yra subtili, išsiskirianti iš kitų transporto rūšių bei turinti savo teisės aktus, kurie paskirsto atsakomybę tiek vežėjui, tiek krovinio siuntėjui ar gavėjui, todėl yra itin svarbu susipažinti su šiomis atsakomybėmis prieš imantis veiksmų.

Išsiaiškinti atsakomybes ir pareigas, kurios tenka krovinio savininkui/siuntėjui gabenant krovinius jūrų transportu;

Visas pareigas ir atsakomybes galime nustatyti remiantis Roterdamo taisyklėmis. Jose yra įtvirtintos pagrindinės taisyklės, kuriomis remiantis galime kalbėti apie pareigas, priklausančias krovinio savininkui.

Roterdamo taisyklių 27 straipsnio 1 dalis nustato pagrindinę pareigą, kurią turi atlikti krovinio siuntėjas, t. y. pristatyti paruoštus vežti krovinius. Antras to pačio straipsnio sakinys įpareigoja, kad kroviniai būtų tokios būklės, kad atlaikytų numatomą vežimo procesą, įskaitant ir jų pakrovimą, tvarkymą, sukrovimą, surišimą ir pritvirtinimą, taip pat iškrovimą ir kad jie nepadarytų žalos žmonėms ir nuosavybei. Pažymėtina, kad ši norma taikoma ne tik pavojingų krovinių vežimui, bet apskritai visų rūšių kroviniams. Ji apima ir krovinio įpakavimą. Koks turėtų būti įpakavimas, konkrečiai nėra nurodyta nei dabar galiojančiose tarptautinėse konvencijose, nei Roterdamo taisyklėse. Galime daryti bendrą išvadą, kad siuntėjas turi žinoti, kokia krovinio pakuotė bus saugi kelionės jūra metu, o krovinys nesukels žalos aplinkai ar žmonėms.

Roterdamo taisyklės įtvirtina krovinio siuntėjo ir vežėjo bendradarbiavimo svarbą, kai šalys viena kitai teikia reikiamą informaciją ir nurodymus tinkamam krovinių vežimui ir tvarkymui. Pažymėtina, kad tokia informacija prašoma šalis turi disponuoti. Vežimų jūra praktikoje padėtį gali labai pabloginti tiesiog konkrečios informacijos ar nurodymų neturėjimas. Todėl abipusis bendradarbiavimas yra būtinas abiem šalims tinkamai įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. 28 straipsnis įtvirtina pareigą atsakyti į kitos šalies prašymą, suteikiant prašomą informaciją apie krovinio pakrovimą, tvarkymą ir vežimą. Pažymėtina, kad minimų instrukcijų nereikia teikti, jei šios yra kitai šaliai iš anksto žinomos. Atsakomybė pagal šį straipsnį nekyla, jei prašanti informacijos šalis pati gali ją gauti.

Be informacijos, instrukcijų ir dokumentų, susijusių su gabenamu kroviniu, siuntėjas turi laiku pateikti sutarties sąlygoms parengti ir važtos dokumentams ar elektroniniams važtos įrašams išduoti reikalingą tikslią informaciją (31 str. 1 d.). Nagrinėjamas Roterdamo taisyklių straipsnis įtvirtina nebaigtinį sąrašą dokumentų, kuriuos turi pateikti siuntėjas, tačiau šis straipsnis turi būti skaitomas kartu su 36 straipsniu. Čia siuntėjas taip pat įpareigotas važtos dokumentuose arba elektroniniuose važtos įrašuose pateikti informaciją: atitinkamą vežti skirtų krovinių aprašymą, pagrindines kroviniams identifikuoti būtinas žymes, krovinių vietų ar vienetų skaičių ar jų kiekį, krovinio svorį (jei siuntėjas pateikia), vežėjo, gavėjo pavadinimą, jei siuntėjas nurodo. Konkrečiais atvejais siuntėjui gali tekti vežėjui pateikti ir papildomą informaciją. Pasakytina, kad siuntėjas šią informaciją turi pateikti per protingą laiką. Pažymėtina, kad suteikta informacija turi būti teisinga krovinio pristatymo vežėjui momentu, jei vėliau, pasikeitus aplinkybėms, suteikta informacija nebeatitinka tikrovės, tai nesukelia atsakomybės krovinio siuntėjui.

  • Logistika Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 16 puslapių (4050 žodžių)
  • Logistikos referatai
  • Microsoft Word 277 KB
  • Krovinio savininko atsakomybės ypatumai vežant krovinį jūrų transportu
    10 - 3 balsai (-ų)
Krovinio savininko atsakomybės ypatumai vežant krovinį jūrų transportu. (2015 m. Lapkričio 25 d.). http://www.mokslobaze.lt/krovinio-savininko-atsakomybes-ypatumai-vezant-krovini-juru-transportu.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 21:51