Krovinių gabenimo maršrutų įvertinimas


Logistikos kursinis darbas.

Įvadas. Transporto vieta logistikos sistemoje. Kelių ir jūrų transporto rūšių parinkimas. Krovinių sandėliavimo esmė ir svarba. Krovinių pakavimas ir ženklinimas. Krovinių vežimo dokumentai. Krovinio gabenimo sausumos ir mišriu būdu įvertinimas. Krovinio gabenimo maršrutų parinkimas ir krovinio apibūdinimas. Krovinio gabenimo sausuma įvertinimas. Krovinio gabenimo mišriu būdu įvertinimas. Maršrutų palyginimas. Išvados. Literatūra. Priedai.


Tyrimo problemos aktualumas. Verslo pasaulyje pastebimas nuolatos didėjančių medžiagų srautų judėjimas. Jis prasideda verslo įmonių aprūpinimo srityje ir baigiasi pagamintos produkcijos paskirstymu ir realizavimu. Logistiniai procesai yra viena iš sričių, kurioje darbas niekada nenutrūksta, todėl būtinumas yra jungti ir plėtoti tokias veiklos sritis, kaip transportavimas, atsargų valdymas, sandėliavimas, produktų tvarkymas. Kadangi globalizacija taip paveikė pasaulį, jog prekės ir žaliavos yra transportuojamos tarp visų žemynų, šio proceso planavimas tapo neišvengiamas siekiant sėkmės rinkoje. Augant gamybai bei didėjant produkcijos vežimų intensyvumui labai svarbią vietą užima tinkamas krovinių gabenimo organizavimas, kadangi laiku, saugiai ir kuo mažesniu tarifu nori pristatyti savo krovinius kiekvienas siuntėjas. Efektyviam šių uždavinių sprendimui būtina pasitelkti teikiamas logistikos galimybes. Vykstant gamybos, prekių judėjimo globalizacijai transportas įgauna vis didesnę reikšmę.

Probleminis klausimas – kodėl logistikos procesai neatsiejami nuo sėkmingo transportavimo, prekių judėjimo ir vartotojų poreikių tenkinimo?

Tyrimo tikslas – analizuoti logistinės grandinės atskirus etapus bei įvertinti krovinių vežimą maršrutu: Panevėžys (LT) – Kaselis (DE).

Tyrimo metodika: mokslinės literatūros (Palšaitis, 2010; Meidutė, 2012; Minalga, 2008; Popovas 2013 ir kt.) analizė, interneto bazių duomenų analizė, lyginimas.

Analizuojant transporto vietą logistikos sistemoje, būtina apžvelgti pagrindinius kriterijus, kurie turi įtakos renkantis transporto priemones skirtas krovinių pervežimui tarptautiniais maršrutais, taip pat aptariami sausumos ir vandens transporto privalumai ir trūkumai. Nagrinėjama sandėliavimo esmė ir reikšmė logistikos sistemoje, sandėlių pagrindinės funkcijos, privalumai bei trūkumai, krovinių pakavimas ir ženklinimas bei krovinių vežimo dokumentai, užtikrinantys efektyvų transportavimą autokeliais ir jūra.

Logistikos sąvoka apima daugelį veiklos sričių, tokių kaip procesai, operacijos, veiksmų valdymas. Kadangi tai nenutrūkstamas ir efektyvus judėjimas iš gamybos taško į vartojimo vietas, būtina tinkamai suplanuoti optimalius transporto maršrutus, kuriais kroviniai transportuojami atitinkamai parinktomis transporto rūšimis bei priemonėmis.

Transportas – tai ekonominė veiklos dalis, kuri padeda tenkinti žmonių poreikius, pasikeitus prekių arba žmonių geografinei padėčiai. Todėl svarbus faktorius tampa transporto priemones, kuriomis galima gabenti žaliavas ten, kur jas lengviau perdirbti arba apdoroti ar gabenti prekes ten, kur jos gali būti geriau panaudotos (Sivilevičius, 2012).

Krovinio rūšis dažnai lemia transporto, kuriuo bus vežamas krovinys, rūšį. Pavyzdžiui, greitai gendantys kroviniai vežami automobiliais su šaldymo įranga, o stambiagabaričiai kroviniai – specialios konstrukcijos transporto priemonėmis. Atstumas, kaip ir krovinio rūšys, yra vienas iš svarbiausių transporto rūšies parinkimo veiksnių. Tolimais tarpžemyninias maršrutais kroviniai vežami geležinkelių ar kelių transportu. Tarpžemyniniuose maršrutuose vyrauja vežimas mišriuoju, jūrų ir oro transportu. Nors vežimo kainą nustato konkretus vežėjas, visada atsižvelgiama ir į išlaidas, susidarančias vežimo metu, suteikiant papildomas paslaugas, tokias kaip: tiesioginis pristatymas, krovinių vežimas specializuotomis transporto priemonėmis ir sustojimai vežimo metu. Kadangi transportavimas kuria pridėtinę vertę prekėms ir paslaugoms pristatydamas krovinius reikiamu laiku, greitis tampa svarbiu parinkimo kriterijumi. Taip pat, neatsiejamas parinkimo faktorius tampa transportinis prieinamumas, kadangi prieinamumo veiksnys apima transporto rūšies gebėjimą suteikti transportinį aptarnavimą skirtingose vietose esantiems siuntėjams ir gavėjams (Palšaitis, 2010).

Šaltinis: Palšaitis, R. (2011). Tarptautinio verslo transportinis logistinis aptarnavimas. Vilnius: Technika.

Manevringumo privalumas grindžiamas tuo, jog krovinių nereikia perkrauti, jie gali būti surinkti ir pristatomi į visus punktus, kur tik gali privažiuoti automobilis, todėl daugeliu atvejų autotransportas pirmauja pagal krovinių vežimo greitį. Krovinių vežimo maršrutų nustatymas kuo tikslesniu laiku, padeda išsaugoti greitai gendančius ar ypatingų vežimo sąlygų reikalaujančius krovinius. Kitas išskiriamas kelių transporto bruožas, lyginant su vežimu kitomis transporto rūšimis, tai įpakavimas, nes dažnai įpakuoti reikia tik nedidelį kiekį krovinių arba to visai nereikia. Taip pat palankus kelių tinklo išplėtojimas, kuris suteikia galimybę pristatyti krovinius ,,nuo durų iki durų“, kadangi klientų aptarnavimo sritys yra praktiškai neribojamos. Tačiau autotransportas pasižymi ir trūkumais, kurie gali turėti įtakos transporto rūšies pasirinkimui. Automobilių transportas reikalauja skubaus iškrovimo, t.y., kroviniai turi būti greitai iškraunami ar perkraunami. Nepasaint didelio vežimo greičio ir reguliarumo, automobilių transportas reikalauja didelių eksploatacinių išlaidų. Lyginant su jūrų transportu, kelių transporto priemonių įkrovumas yra mažas.

  • Logistika Kursiniai darbai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Alina
  • 32 puslapiai (7406 žodžiai)
  • Kolegija
  • Logistikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 659 KB
  • Krovinių gabenimo maršrutų įvertinimas
    10 - 3 balsai (-ų)
Krovinių gabenimo maršrutų įvertinimas. (2017 m. Rugsėjo 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/kroviniu-gabenimo-marsrutu-ivertinimas.html Peržiūrėta 2017 m. Gruodžio 18 d. 09:07