Krovinių vežimo technologija (2)


Logistikos kursinis darbas.

Įvadas. Teorinė krovinių vežimo proceso apžvalga. Transporto priemonės parinkimas. Vilkiko parinkimas. Transportinės talpos parinkimas. Krovinio pakuotės parinkimas ir krovos darbų įtakos vertinimas. Krovinio gabenimo maršruto parinkimas ir detalizavimas. Teisiniai krovinio vežimo aspektai. Techninių eksploatacinių rodiklių skaičiavimas. Finansinių rodiklių skaičiavimas. Praktiniai krovinio vežimo proceso aspektai. Transporto priemonės parinkimas. Vilkiko parinkimas. Transportinės talpos parinkimas. Krovinio pakuotės parinkimas ir krovos darbų įtakos vertinimas. Krovinio pakavimas. Krovinio svėrimas. Krovinio ženklinimas. Krovinio tvirtinimas. Vežimo maršruto detalizavimas ir vizualizavimas. Transportinė dokumentacija. Techninių eksploatacinių rodiklių skaičiavimas. Finansinių rodiklių skaičiavimas. Išvados. Literatūros sąrašas. Paveikslėlis 1Krovinio padėklas. Paveikslėlis 2Krovinio pakavimas. Paveikslėlis 3Krovinio pakrovimas. Paveikslėlis 4 Maršrutas Šiauliai - Hamburgas. Paveikslėlis 5 MaršrutasSushowola - Mazowiecka. Paveikslėlis 6 Maršrutas Sushowola - Mazowiecka. Paveikslėlis 7 Maršrutas Mazowiecka - NowyDworak.


Transportavimas yra viena iš sudėtingiausių operacijų, sudėtingumas slypi tame, kad atlikimas turi būti tikslus ir aiškus, tam, kad nekiltų klaidos galimybė būtina parinkti tinkamą vadovavimo procesą. Jis savo ruožtu sistemingai ir aiškiai nurodys kur kokia operacija turi būti atlikta. Globaliu mastu, transportas yra netik gamybą ir ūki skatinanti sritys, bet veikia kaip ir dalinai atskira ūkio šaka. Vis didesnis dėmesys transporto srityje šiandiena yra skiriamas netik teorinių aspektų nagrinėjimui, bet ir praktiniam įgyvendinimui. Įmonės siekdamos technologinio pranašumo prieš konkurentus investuoja į tyrimus ir leidžia naudotis jų priemonių parku ar kitomis gėrybėmis, tam, kad tyrimai kaip galima labiau atspindėtų esamą realią padėtį.

Transportas yra prioritetinė ūkio šaka. Be transporto - jungties, kuri pasaulį daro tvaresnį ir lankstesnį, negalimas joks verslo ar kokybiško gyvenimo modelis. Tam, kad verslas būtų kokybiškas privalu taikyti tinkamas kokybės užtikrinimo sistemas(Palšaitis 2010).

Darbo tikslas: nuvežti krovinį (plytas) iš Šiaulių į Hamburgą Vokietijoje ir aprašyti visus procesus, vykstančius vežimo metu.

Transporto sistema yra sudaryta iš: automobilių, geležinkelių, vandens, oro, vamzdynų transporto. Mums reikia pasirinkti tinkamą transportavimo variantą.

Atskirų rūšių transport krovinius gabenantys vežėjai yra parengę krovinių gabenimo taisykles. Jų atskiri skyriai skirti krovinių pakavimui ir paketavimui. AB „Lietuvos geležinkeliai“ vadovaujasi bendrovės parengtomis „Krovinių vežimo geležinkelio transport taisyklėmis“ (2000 m.). Jų II skyriaus 3 ir 4 prieduose nustatyti pakavimo, paketų paruošimo ir padėklų naudojimo juos formuojant reikalavimai. AB „Lietuvos avialinijos Cargo“ vadovaujasi pavojingų krovinių gabenimui taikomais tarptautiniais pakuotės reikalavimais. Visų kitų krovinių grupių įpakavimas yra tikrinamas prieš priimant juos į oro uosto krovinių terminalą.

Maršrutų planavimas – optimalaus kelio parinkimas. Į maršrutų planavimo tikslus įtraukta ribojančių sąlygų, tai:

Gali būti naudojama daug transporto priemonių su skirtinga talpa ir keliamąja galia;

Šios sąlygos apsunkina tinkamo maršruto parinkimą. Skirtingi autoriai nurodo skirtingus maršrutų planavimo metodus

„Šlavimo“ metodas. Šis metodas pasiteisina net sprendžiant didelio masto užduotis. Jis taip pat tinka kai reikia greitai sudaryti optimalius maršrutus, tačiau taikant jį sunku laikytis laiko apribojimų. Jo esmė: realaus mastelio žemėlapyje pažymimas išvykimo punktas (depas) ir lankytini taškai. Vėliau nuo depo brėžiama tiesi linija taip, kad visi lankymo taškai liktų vienoje linijos pusėje. Paskui ši linija iš depo yra „sukama“ prieš arba pagal laikrodžio rodyklę ir stebima, kaip lankytinus taškus ši linija kerta. Taškų kirtimo eiliškumas yra identiškas būsimai jų maršruto sekai.

Taupymo metodas. Tikslas – sumažinti iki minimumo visą nuvažiuotą atstumą. Praktikoje šis metodas realizuojamas dažniausiai parenkant didesnės talpos automobilius ir šalinant tuščiąją ridą. Jis yra lankstus, galima įtraukti nemažai praktinių apribojimų. Metodas taikomas kai yra vidutinis sustojimų skaičius.

N. Batarlienė, Mindaugas Mazūra paskirstymo uždavinius, kai yra keletas sandėlių ir daug gavėjų, siūlo spręsti Fogelio aproksimacijos metodu, kuriuo nesunkiai galima rasti optimalų sprendinį. Maršrutams optimizuoti jie siūlo iteracinės optimizacijos metodus, kurie yra labai tikslūs, tačiau taikomi, kai yra nedaug pakrovimo ir iškrovimo punktų. [3]

Transporto priemonių veikla apibūdinama sistema rodiklių, kurie įvertina atlikto darbo kokybę bei kiekybę.

  • Logistika Kursiniai darbai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Jovita
  • 34 puslapiai (5833 žodžiai)
  • Universitetas
  • Logistikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 1237 KB
  • Krovinių vežimo technologija (2)
    10 - 3 balsai (-ų)
Krovinių vežimo technologija (2). (2017 m. Rugsėjo 11 d.). http://www.mokslobaze.lt/kroviniu-vezimo-technologija-2.html Peržiūrėta 2017 m. Spalio 23 d. 23:43