Kryžiuočių agresija ir prūsų nukariavimas


Istorijos referatas. Kryžiuočių agresija ir prūsų nukariavimas. Kryžiuočių agresija ir prūsų nukariavimas. Tuo metu, kada lietuvos valstybė tebesikūrė, tai yra xi ir xii a. , vakarų europos valstybės buvo susirūpinusios sunkiomis kovomis su turkais, iš kurių norėjo atkariauti kristaus karstą ir šventąją žemę. Sužeistiesiems ir ligoniams slaugyti tolimose rytų žemėse buvo susidariusios riterių venuolijos.


Tuo metu, kada Lietuvos valstybė tebesikūrė, tai yra xi ir xii a. , vakarų europos valstybės buvo susirūpinusios sunkiomis kovomis su turkais, iš kurių norėjo atkariauti kristaus karstą ir šventąją žemę. Toks vokiečių ordinas vadinosi vokiečių riterių ordinu. Jo riteriai nešiojo plieno šarvus, devėjo baltą apsiaustą su išsiūtu jame juodu kryžiumi, todėl jie vadinami kryžiuočiais. Xiiia. Pradžioje turkai išvarė krikščonis iš palestinos. Tada kryžiuočiai atsidūrė europoje, pirmiausia vengrijoje. Tačiau ten jie neramiai gyveno, plėšė ir skriaudė gyventojus, kurie stengėsi juos iškraustyti iš savo krašto. Išgirdęs apie riterius vienuolius, lenkas mozūrų kunigaikštis konradas nusprendžia juos pasikviesti į talką prieš prūsus. Jie pasižadėjojiems duoti žemes, kad tik padėtų jam nukariauti ir pakrykštyti prūsus. Popiežius palaikė lenkų sumanymą, nes norėjo pakrykštyti dar išlikusius europoje stabmeldžius. Vokiečių imperatorius, neturėdamas savo krašte karingiems vienuoliams darbo ir manydamas, kad vokiečiams būtų gera proga neduoti sustiprėti kaimynams lenkams, taip pat sumanymui pritarė. Todėl jisai paragino kryžiuočių vadą, didįjį magistrą, priimti lenkų kunigaikščio konrado pasiūlymą, imperatorius iš karto, tarytum savo nuosavą turtą dovanojo kryžiuočiams prūsų žemes, kurias jie užkariausia ir prisijungsią prie šventosios romos imperijos. Prūsams užkariauti buvo atsiųstas brolių magistras hermanas balkė. 1230m. Kryžiuočiai pasistatė pirmą pilaitę vyslos pakrantėje – fogelsandą (paukščio giesmė - vok. ). Netrukus jie persikėlė į dešinįjį vyslos krantą, pasistatė priešais fogelzandą torno pilį. Iš čia jie pradėjo savo žygius prieš prūsus.

Nežūrėdami nei teisės, nei žmogiškumo, nepaisydami mozūrų kunigaikščio ir vyskūpo kristijono, pasišaukusių juos į pagalbą, geležimis apsikaustę vokiečiai riteriai vienuoliai ėmėsi vykdyti tikslą – užkariauti Lietuvių gyvenamas žemes. Prūsai stojo į atkaklią kovą ir narsiai gynėsi, puolė ir kirto pirešą, kur tik galėjo. Daug prūsų buvo išžudyta, daug jų paimta į nelaisvę, tačiau vietoje pasišalinusių iš kovos lauko ateidavo nauji kariautojai, degą neapykanta atėjūnams. Juo žiauresni buvo vokiečiai – juo atkakliau nuo jų gynėsi užpultieji. Prasiveržus sukilimui, vokiečių statytos pilys pleškėjo ugnyje ir griuvo.

šitokiais atvejais vokiečiai tuojau šaukdavosi pagalbos iš vakarų europos. Jie visur skelbė, kad žiaurūs laukiniai prūsai juo puolą ir skriaudžią.

  • Istorija Referatai
  • 2010 m.
  • 4 puslapiai (1018 žodžių)
  • Istorijos referatai
  • Microsoft Word 7 KB
  • Kryžiuočių agresija ir prūsų nukariavimas
    9 - 2 balsai (-ų)
Kryžiuočių agresija ir prūsų nukariavimas. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/kryziuociu-agresija-ir-prusu-nukariavimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 02:30