KTU ląstelės biologijos konspektas


Biologijos konspektas. Augalų ląstelių struktūros ir funkcijų ypatumai. Plastidės , jų sudėties ir struktūros ypatūmai. Ląstelės sienelė. Siurbia vandenį osmoso būdu. Sandėliuoja atsargines maisto medžiagas. Šalinimo funkcija. Nuspalvinimo pigmentinė funkcija. Vakuolėse taip pat gali kauptis hidrolidiniai fermentai. Ląstelių sąveika. Tarpląstelinio užpildo baltymai. Ląstelės jungčių klasifikacija. Gyvybinis ląstelės ciklas , jo fazės ( mejozė , mitozė ). Ląstelės ciklo valdymas Ląstelės ciklas. Replikacijos procesą galima suskirstyti i 3 etapus. Genas yra DNR molekulės dalis. Transkripcija genetinės informacijos nurašymas arba pirminis baltymo sintezės etapas. Mitozę sudaro 5 fazės profazė , prometafazė , metafazė , anafazė , ir telofazė. Profazės pradžioje. Vykstant mitoziniam ląstelių dalijimuisi svarbiausia yra tai kad. Antrasis mejozinis dalijimasis. Funkcinė svarba. Aktyvinimo fazė. Įvykdymo fazė. Pagrindiniai apoptozės mechanizmai. Ypatumai Apoptozė vyksta netgi neturinčiose branduolio ląstelėse. Hormonų teorija. Imuninės sistemos teorija. Kalorijų ribojimo teorijos. Oksidacinė teorija. Klaidingų baltymų teorija. Išmetamo kūno teoriją. Oksidacinė senėjimo teorija. Pagrindinis metabolinis. Gyvenimo greičio. Genų pažaidos. Genų pažaidų sutrinka ląstelės dauginimosi , diferenciacijos , apoptozės ir kitų procesų valdymas. Gerybiniai augliai. Piktybiniai augliai. Nepriklausomas augimo skatinimas. Autokrininiu augimo skatinimu. Augimo valdymo praradimas. Atsparumas apoptozei. Pažeisti ląstelės senėjimo mechanizmai. Angiogenezės skatinimas. Skvarba ir metastazių susidarymas. Genetinis nestabilumas. Daugiapakopis vyksmas. Kloninė kilmė. Klonų atranka. Vėžio sukėlėjai. Vėžio skatintojais. Auglį slopinantys genai.


Bendruoju atveju augalinės ląstelės sandara yra tokia pati, kaip gyvūninės ląstelės, tačiau augalinė turi keletą tik jai būdingų skirtumų nuo gyvūninės. Augalinės ląstelės skirtumai:

Ląstelės sienelė augalinėms ląstelėms suteikia tvirtumą ir formą. Taip pat apsaugo nuo ligos sukeliančių mikroorganizmų. Pagrindinė sudedamoji dalis yra celiuliozė, kuri vandeninėmis jungtimis susijungia į didesnes mikrofibriles. Tam tikrose mikrofibrilių vietose celiuliozės molekulės išsidėsto tvarkingai sudarydamos miceles. Mikrofibrilės taip pat gali susisukti į plonus siūlus, taip sudarydamos iki 4m makrofibriles. Sienelės celiuliozinis karkasas yra pripildytas persipinančiomis molekulėmis vadinamomis matriksu. Šios molekulės yra polisacharidai – hemiceliuliozė, peptinas bei ligninas. Taip pat randama ir proteinų – glikoproteinų. Celiuliozės mikrofibrilės sintetinamos ląstelės paviršiuje veikiant plazminės membranos fermentų kompleksams, o jų išsidėstymas reguliojamas vidinėje plazminės membranos pusėje esančių mikrovamzdelių. Ant dengiamųjų augalinės sienelės audinių papildomai dar kaupiasi kutinas, suberinas ir vaškai, kurie yra lipidinės medžiagos, kurios apsaugo ląstelę nuo vandens išgaravimo. Augalinės ląstelės sienelės storis priklauso nuo jos funkcijos, amžiaus bei augalo rūšies. Yra trys sluoksniai, kurie tarpusavyje skiriasi savo chemine sudėtim, bei susidarymo lauku:

Tarpinė plokštelė. Susidaro iš GK pūslelių ląstelei dalijantis. Ji yra tarp gretimų pirminių sienelių. Dėl tarpinės plokštelės augalo ląstelė sukimba ir sudaro svarbią augalo komunikacinę sistemą, kuria gali būti pernešamos įvairios medžiagos. Dažnai tarpinę plokštelę yra sunku atskirti nuo pirminės sienelės, jei yra gerai išsivysčiusi antrinė sienelė.

Pirminė sienelė. Susidaro po ląstelės pasidalijimo ar ląstelės augimo metu. Pirminėje sienelėje yra randama glikoproteinų, kurie persipina su celiuliozės ir peptinų molekulėmis. Tokia sienelė yra plastiška, ji gali temtis ląstelei augant. Augalui augant pirminė sienelė vėliau sumedėja ir praranda savo plastiškumą, tampa kieta ir tvirta.

Antrinė sienelė. Susidaro ant pirminės sienelės vidaus kryptimi. Ji yra daug storesnė už pirminę. Antrinės sienelės matriksas yra sudarytas iš hemiceliuliozės. Taip pat čia randama ir celiuliozės, peptinų bei glikoproteinų. Antrinėje sienelėje celiuliozė išsidėsčiusi trimis kryptimis, todėl antrinė sienelė yra pati tvirčiausia.

Augalų ląstelių sienelėje yra angelių, pro kurias praeina specifinės augalų ląstelių jungtys vadinamos plazmodezmomis. Jų vietoje dviejų ląstelių plazminės membranos jungiasi, o pro plazmodezmą į kitą ląstelę prasikiša ET įšaugos vadinamos desmo vamzdeliais. Pro juos iš vienos ląstelės į kitą gali patekti netikros medžiagos. Tuo tarpu tirpios medžiagos difunduoja pro plazmodezmos tarpus. Jos yra būdingos tik augalinėms ląstelėms

Daugeliui augalų ląstelių yra būdinga stambi centrinė vakuolė, kuri užima didžiąją dalį ląstelės tūrio. Joje saugomos maisto medžiagos, kaupiasi medžiagų apykaitos produktai, vyksta medžiagų hidrolizė. ( gyvūninėse ląstelėse medžiagų hidrolizę atlieka lizosomos, augalų – vakuolės ). Vakuolės palaiko augalų ląstelių stangrumą. Taip yra svarbios jų augimui. Pagrindinės vakuolių funkcijos:

Sandėliuoja atsargines maisto medžiagas t.y. tirpius angliavandenius, sacharozę, gliukozę, imuliną, fruktozę bei polisacharidus. Taip pat baltymus ir organines rūgštis ( citrinų, obuolių, gintaro bei oksalo rūgštys ).

Šalinimo funkcija. Kaupdamos metabolizmo produktus bei kai kurias nuodingas medžiagas kaip nikotinas daugelis alkoloidų, glikozidus, taninus augalai sugeba atbaidyti žolėdžius. Taip pat gali kaupti lateksą( augalų pieno sultys ), kurios palaiko specifines augalų savybes.

Nuspalvinimo(pigmentinė) funkcija. Kai kurie augalai savo vakuolėje kaupia pigmentus – antocianus(vaisiuose).

Vakuolėse taip pat gali kauptis hidrolidiniai fermentai, kurie atlieka lizosominę(virškinimo) funkciją. Kuomet ląstelė ima apmirti jos membranos praranda laidumą, todėl fermentai gali patekti į protoplastą ir vyksta autolizė.

Jos būdingos tik augalų ląstelėms. Jos yra sutinkamos pagrinde antžeminėse augalo dalyse(virš žemės). Plastidės susiformuoja iš proplastidžių. Jos turi savo DNR bei savo ribosomas. Priklausomai nuo pigmentų suteikiamos spalvos yra trys plastidžių rūšys:

Chloroplastai. Yra žalios spalvos, pačios reikšmingiausios plastidės augalams. Patys populiariausi pigmentai aptinkami chloroplastuose yra chlorofilai(žali) bei karatinoidai(kinta nuo raudonos iki geltonos). Chloroplastų pigmentai sudaro apie 8-10% sausos masės. Chlorofilai dalyvauja fotosintezėje. Chloroplastai yra lęšio formos organoidai su dviguba membrane ir joje pripildyto skysto matriksu – stromos. Stromoje taip pat randama ir smulkių ribosomų bei DNR. Dėl leidžiančios savarankiškai funkcionuoti chloroplastų DNR manoma, kad chloroplastai yra kilę iš autotrofinių prokariotų, kurie simbiozės būdu apsigyveno eukariotinėse ląstelėse(ciano bakterijos). Chloroplastai yra 3-7 mikrometrų ilgio ir 2-4mikrometrų skersmens. Jų dydis priklauso nuo augalo rūšies bei aplinkos sąlygų. Vidinė membrana sudaro disko pavidalo išaugas vadinamas tilakoidais, ant kurių ir išsidėsto pigmentai. Tilakoidai susitelkia į nedideles krūveles vadinamas granomis, kurios tarpusavyje sujungia stromos tilakoidus išsidėsčiusius išilgai chloroplasto. Stromoje taip pat yra intarpų t.y. aliejų, kuriuose yra ištirpę krakmolo grūdeliai, baltymų kristalai bei karatinoidai. Pagrindinė chloroplastų funkcija yra vykdyti fotosintezę bei aprūpinti ląstelę fiksuota anglimi ir energija. Tilokoidų membranose vyksta svarbiausios fotosintezės reakcijos, o stromoje yra susitelkę fermentai, kurie fiksuoja CO2. Be fotosintezės chloroplastai atlieka dar eilę svarbių funkcijų. Jų stromoje taip pat funkcionuoja genetinis ir baltymų sintezės aparatas, kurie vykdo DNR ir RNR, aminorūgščių bei, kai kurių specifinių baltymų rūgščių sintezė. Juose taip pat vyksta riebalų rūgščių, lipidų, citohormonų ir kitų antrinių metabolitų sintezės, proteolizės, foforilinimo bei defosforilinimo procesai. Kiekviena plastidė turi dešimtis ar šimtus chloroplasto DNR, kurie yra uždarų žiedinių dvigrandžių molekulių darančių kompaktiškos formos struktūras. Šios struktūros kartu su baltymais sudaro plastidžių nukleoidą. Jame vyksta DNR replikacija bei transkripcija. Chloroplastų DNR skiriasi dydžiu priklausomai nuo augalo klasės bei šeimos.

  • Biologija Konspektai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 12 puslapių (5742 žodžiai)
  • Biologijos konspektai
  • Microsoft Word 245 KB
  • KTU ląstelės biologijos konspektas
    10 - 6 balsai (-ų)
KTU ląstelės biologijos konspektas. (2015 m. Birželio 13 d.). http://www.mokslobaze.lt/ktu-lasteles-biologijos-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 18:46