Kučių papročiai, tradicijos ir burtai


Kuciu tradicijos ir burtai. Kuciu isvakares. Referatas apie kucias. Lietuviu liaudies kuciu paprociai. Seimos tradicijos skaidres. Tradicijos darbe. Referatas velyku burtai. Lietuviu liaudies tradicijos ir paprociai rasinys. Lietuviu kuciu paprociai. Rašiniai apie kūčias.

Etnologijos referatas. Įvadas. Kūčių papročiai ir tradicijos. Kūčių stalas pagal senolių papročius. Kūčių burtai. Išvados. Informacijos šaltinių sąrašas. Lietuvių liaudies buityje reikšmingą vietą užėmė kalendorinės šventės su savo papročiais ir tradicijomis, kuriuose atsispindėjo rūpinimasis visu valstiečių ūkiu, jo šeimos ir gyvulių sveikata bei prieaugliu. Lietuvių šeimose dvasiniu pakilimu išsiskiria kūčių vakaras. Lietuviams kūčios – viena iš svarbiausių švenčių. Senovėje lietuviai per kūčias atsisveikindavo su senaisiais metais, o per kalėdas švęsdavo naujųjų metų sutikimą. Dabar kūčios tapatinamos su krikščioniškąja švente – kūdikėlio jėzaus gimimo išvakarėmis. Kūčių pavadinimas kilęs iš pagrindinio šios šventės patiekalo pavadinimo “kūčios”. Tai svarbiausias apeiginės kūčių vakarienės valgis, kuris skirtas šeimos nariams, namiškiams ir protėvių vėlėms. Kūčios – šeimos šventė. Per jas susirenka visi šeimos nariai į namus, net ir iš tolimesnių vietovių. Tai – šventa šeimos apeiga, sustiprinanti šiltus šeimyninius ryšius. Kūčios perėjo du vystymosi etapus – iki krikščionišką ir krikščionišką. Šiandien ši šventė taip pat kinta, tai įtakoja vakarietiškos kultūros išplitimas. Kūčioms pradėdavo ruoštis nuo pat ankstyvo ryto. Baigiant metus ir pradedant naujus, buvo labai svarbu išvalyti namus, pervilkti lovas švariais skalbiniais, nusiprausti, persirengti švariais drabužiais. Seniau prausdavosi pirtyse. Šis apsivalymas turėjo ir simbolinę prasmę – apsaugoti nuo visokio blogio, ligų. Iki kūčių reikia atlikti svarbiausius darbus, grąžinti skolas, susitaikyti su žmonėmis, kad kitais metais nebūtum paskendęs skolose ir sutartum su aplinkiniais. Tai savotiškas ir dvasinis apsivalymas. Šv. Kūčios turi daug papročių ir tradicijų, ši šventė kupina burtų, tikima, kad tai stebuklų išsipildymo naktis. Darbo tikslas: susipažinti su šv. Kūčių papročiais, tradicijomis ir burtais.


Lietuvių liaudies buityje reikšmingą vietą užėmė kalendorinės šventės su savo papročiais ir tradicijomis, kuriuose atsispindėjo rūpinimasis visu valstiečių ūkiu, jo šeimos ir gyvulių sveikata bei prieaugliu. Kūčių pavadinimas kilęs iš pagrindinio šios šventės patiekalo pavadinimo kūčios . Kūčios – šeimos šventė. Seniau prausdavosi pirtyse. Tai savotiškas ir dvasinis apsivalymas. Šv. Kūčios turi daug papročių ir tradicijų, ši šventė kupina burtų, tikima, kad tai stebuklų išsp. Dundulienės nuomone trumpiausios dienos ir saulės grįžimo švenčių apeigos pradėjo formuotis tada, kai žmogus dar nesuprato daugelio gamtos reiškinių, nežinojo dėl kokios priežasties dienos trumpėja, o vėliau ilgėja. Žinoma, sparčiausiai šios apeigos formavosi atsiradus ir plėtojantis žemdirbystei, bei gyvulininkystei. Raiškią gamtos kaitą žmogus savo pasaulėvaizdyje padalino į du polius: viename sutelktos palankios žmogui dvasios, antrame – piktosios. Šių priešingybių kova atsispindi liaudies papročiuose ir tradicijose, kitaip tariant kova tarp vasaros ir žiemos, tamsos ir šviesos. Saulės sugrįžimo pradedama laukti lapkričio 30d. , o gruodžio pabaigoje buvo atliekamos iškilmingos apeigos, trukdavo iki sausio 6d. Jos turėjo garantuoti gerą būsimų metų derlių bei asmeninę žmonių laimę. Šis laikotarpis buvo kupinas paslaptingumo, netikrumo ir baimės: žemdirbiai laikėsi įvairių draudimų, žaisdavo žaidimus turinčius magiškos galios, burdavo bei aukodavo dievams. Diena, nuo kurios pradeda ilgėti dienos buvo vadinama kūčiomis (gruodžio 24d. ). Ją lydėdavo ypatingos apeigos, magiški veiksmai, burtai. J. Kudirka senąsias kūčias laiko metų derliaus nuėmimo palydėtuvėmis, tai tarsi dviejų žemdirbio veiklos laikotarpių sandūra . Gruodžio mėnesiui būdingos kūlės ir linamynio pabaigtuvės, todėl neatsitiktinai kūčių vakarą ypatinga vieta skiriama javų pėdo apeigoms. Senųjų žemės darbo papročių ir švenčių ypatybė ta, kad čia į vieną visumą susijungiama praeitis, dabartis ir ateitis: buvo džiaugiamasi dabartimi ir stengiamasi vienaip ar kitaip lemti ateities sėkmę.

Kūčių pavadinimas labai senos kilmės ir bendras daugeliui europos tautų. Jis kilęs iš graikiško žodžio kukkia , kuris reiškė iš įvairių grūdų pagamintą patiekalą, skirtą vaišinti tą dieną apsilankančioms vėlėms. Manoma, kad kūčios atėjusios į Lietuvą per senuosius gudus apie xii a. Pabaigą. Nuo patiekalo imta vadinti ir pati šventė. Be to kūčios sudėtis ne visuose regionuose buvo vienoda, tai išsamiau aprašo p. Dundulienė.

  • Etnologija Referatai
  • 2011 m.
  • 11 puslapių (2691 žodis)
  • Etnologijos referatai
  • Microsoft Word 24 KB
  • Kučių papročiai, tradicijos ir burtai
    10 - 2 balsai (-ų)
Kučių papročiai, tradicijos ir burtai. (2011 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/kuciu-paprociai-tradicijos-ir-burtai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 12:39