Kudirkos biografija


Lietuvių referatas. Vincas kudirka, pasirašinėjęs daugiausia v. Kapso slapyvardžiu, yra vienas iš žymiausių xix a. Paskutiniojo dešimtmečio lietuvių rašytojų bei kritinio realizmo atstovų. V. Kudirkos kūryboje plačiai atsispindėjo nacionalinė lietuvių tautos priespauda, liaudies neapykanta carizmui, atskiri nacionalinio išsivadavimo reiškiniai (kova dėl lietuviškos spaudos, dėl gimtosios kalbos teisių ir kt. ). V. Kudirka buvo žymus lietuvių nacionalinio judėjimo srovės (“varpininkų”) ideologas bei vadovas, vienas iš talentingiausių to meto lietuvių publicistų, propagavęs kylančios lietuvių buržuazijos siekimus įsitvirtinti krašto ekonominiame ir kultūriniame gyvenime.


V. ). V. Kudirka buvo žymus Lietuvių nacionalinio judėjimo srovės ( varpininkų ) ideologas bei vadovas, vienas iš talentingiausių to meto Lietuvių publicistų, propagavęs kylančios Lietuvių buržuazijos siekimus įsitvirtinti krašto ekonominiame ir kultūriniame gyvenime.

V. Kudirkos kūryba idėjiškai prieštaringa. Savo raštuose v. Kudirka kėlė aktualius politinius ir socialinius liaudies gyvenimo klausimus, griežtai demaskavo carinę santvarką, atskleidė kai kurias buržuazinės visuomenės negeroves, aštriai kritikavo buržuazinę Lietuvių inteligentiją, tačiau jo kritika ir sprendimai dažnai buvo ribojami liberalinės ideologijov. Kudirka gimė 1858 m. Gruodžio 31 d. Vilkaviškio apskrityje, paežerių kaime, pasiturinčių valstiečių šeimoje. Jo tėvas buvo sąmojingas ir pastabus žmogus, mokėjęs gerai pasakoti. Prisimindamas motiną, kurios jis neteko eidamas dešimtus metus, v. Kudirka rašė: mano motina davė man, ką apskritai motina Lietuvė gali duoti savo vaikams, dargi daugiau, nes pati daugiau turėjo. Labai gražiai dainavo, labai puikiai margino margučius, labai dailiai sekė pasakas ir prie tų dailių dalykų mane pritraukė .

Dešimties metų amžiaus v. Kudirka pradėjo lankyti pradinę mokyklą. Jau tuomet jis pasižymėjo gabumais, gražia rašysena ir muzikiniu talentu. 1871-1877 m. , mokydamasis marijampolės gimnazijoje, v. Kudirka su dideliu pamėgimu skaitė a. Mickevičiaus, m. Knopnickos ir kitų žymių lenkų rašytojų kūrybą, grojo smuiku mokinių orkestre, dainavo chore. Tuo metu v. Kudirka ėmė rašinėti ir eilėraščius lenkų kalba.

Baigęs šešias klases ir tėvo verčiamas, 1877 m. V. Kudirka buvo įstojęs į seinų dvasinę seminariją. Tačiau, būdamas linksmo ir gyvo būdo jaunuolis, nelinkęs tapti dvasininku, v. Kudirka negalėjo pakęsti slopaus seminarijos režimo bei tvarkos. 1879 m. Jis buvo pašalintas dėl pašaukimo stokos . Dėl to v. Kudirka visam laikui neteko užsirūstinusio tėvo materialinės paramos.

1879 m. V. Kudirka grįžo į marijampolės gimnaziją, norėdamas ją baigti.

Kudirkos biografija. (2011 m. Rugpjūčio 01 d.). http://www.mokslobaze.lt/kudirkos-biografija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 12:19