Kultūra ir jaunimas. Lietuvių kalbėjimas


Jaunimas ir kultūra. Kultura ir jaunimas kalbejimas. Kultūra ir jaunimas rašinys. Jaunimo kultūra. Jaunimas ir kultura kalbejimas. Rasinys apie jaunimo kultura. Kas yra jaunimo kultūra. Lietuviu kalbejimas kultura. Jaunimo kultura rasinys. Jaunimo kulturos lygis.

Lietuvių esė. Kas yra kultūra? Jaunimo kultūra – iššūkis ugdytojams? Tomas butvilas. Subkultūra. Subkultūrų pavyzdžiai. Dabarties mūsų jaunimo kryžkelė. Jav jaunimas prieš popkultūrą. Popkultūros liūnas. Jaunimo kalba kaip kultūros reiškinys. Kultūringu žmogumi mes laikome tą, kuris nėra agresyvus kitiems ir sau. Lietuviškiems keiksmams trūksta „smarvės”? Jaunimo kalbai būdingi tokie posakiai. Ar sunku bûti jaunam ? Jaunas žmogus nori būti laisvas, turėti galimybę pats rinktis savo likimą.


Tikriausiai, apeliuojant į jauną žmogų, kaip kultūrinė „naujojo meno“ srovė atsirado popart‘as (populiarusis menas). Popart‘o kūryba nereikalauja nei atitinkamo išsilavinimo, nei prigimtinių meninių savybių. Popmeną gali kurti bet kuris, pasidavęs masinei subkultūrai. Popart‘as remiasi tiražavimu, koliažu, multiplikavimu, „komiksais“. Tačiau popart‘o darbai 6-8-ajame dvidešimto amžiaus dešimtmečiuose eksponuojami didžiausiose pasaulio parodose, nors tokia subkultūros forma mažai kuo praturtina dvasią, suteikia kultūrinio mąstymo žmogui. Populiarioji kultūra yra ypatingai svarbus reiškinys nūdienos pasauliui. Žmogus, ko gero, sunkiai išgyventų, įmestas į grynosios klasikinės kultūros terpę. Tai puikiai parodo populiariosios mūsų visuomenės kultūros, taip pat – Vakarų populiariosios subkultūros įsigalėjimą ir neatsiejamumą.

Šeima, greta bendraamžių kompanijų, kurios tampa vis svarbesnės jaunų žmonių gyvenime, yra pagrindinė jaunimo bendravimo grupė. Dar niekada tiek daug jaunuolių (73 proc. jaunuolių nuo 18 iki 21 metų) taip ilgai negyveno savo tėvų namuose kaip šiandien. Beveik visi 12–29 metų jaunuoliai nurodo su savo tėvais palaikantys labai gerus ir kupinus pasitikėjimo santykius.

Viena iš priežasčių, dėl ko jaunimas ilgiau gyvena tėvų namuose, yra ta, kad vis daugiau jaunuolių ilgiau užtrunka, įgydami išsilavinimą. Taip pat žymiai išaugo jų kvalifikacijos lygis. Viso labo 43,4 proc. vienos laidos abiturientų (18–20 metų amžiaus) įgauna teisę studijuoti aukštojoje mokykloje, o 36 proc. vienos laidos abiturientų iš tiesų pradeda studijuoti. Problemiškiausios švietimo sistemos grupės yra jauni žmonės iš socialiai silpnesnių sluoksnių ir iš imigrantų šeimų.

Palyginus su ankstesnėmis jaunimo kartomis, šiandieninis jaunimas tapo pragmatiškesnis ir palaiko gerus santykius ne tik su savo tėvų karta, bet taip pat palankiai žiūri į demokratiją: pesimistinę protesto ir nieko nenorėjimo veikti devintojo dešimtmečio laikyseną iš esmės pakeitė optimistinis ir neturintis ideologijos pragmatizmas. Šiandienos jaunoji karta orientuojasi į sėkmę ir pasirengusi pajėgiai dirbti. Pagrindinį jų gyvenimo principą galima būtų išreikšti trumpa formule: „Karjera vietoj pasitraukimo“.

Tradicinėje kairės ir dešinės schemoje jaunimas, kaip įprasta, orientuojasi kiek kairiau nuo likusios visuomenės dalies. Tačiau ekstremalios politinės pozicijos atstovaujamos labai retai. Jaunimas yra mielai pasirengęs dalyvauti visuomeninėje veikloje. Apie tris ketvirtadalius jaunimo dalyvauja ginant socialinius ir ekologinius interesus: padeda pagyvenusiems žmonėms, kuriems reikia pagalbos, gina aplinką ir gyvūnus, padeda neturtingiems, neįgaliems žmonėms ir imigrantams. Tačiau susidomėjimas politika, partijomis ar profesinėmis sąjungomis mažėja. Tik 30 proc. jaunuolių nuo 12 iki 25 metų amžiaus domisi politika. Tarp jaunų suaugusiųjų ir studentų ši dalis kur kas didesnė – 44 bei 64 proc.

lietuviškų keiksmų jauni žmonės nežino, be to, jie atrodo per švelnūs, siekiant išsikeikti: „Kad tave kiškiai užbadytų, trauk jį devynios – argi ne vaikiški žaidimėliai? Slaviškų keiksmažodžių daugelis irgi nesupranta, nes nebemoka rusų kalbos. Juos tiesiog perima iš suaugusiųjų kaip tam tikrą „kietumo” ženklą. Jie neretai suvokiami ir kaip laisvės, pasipriešinimo, drąsos elgtis nepaisant taisyklių išraiška.”

Šiurkštūs ir vulgarūs rusiški keiksmažodžiai – tai mongolų-totorių palikimas.

Man nepatinka žmonės, kurių kalba vaizdinga tik keiksmažodžių gausa. Jei keikiamės – tai geriau lietuviškai“,- pabrėžia kultūros istorijos ir antropologijos studentė Jolita.

  • Lietuvių kalba Esė
  • 2011 m.
  • 12 puslapių (6341 žodis)
  • Lietuvių esė
  • Microsoft Word 50 KB
  • Kultūra ir jaunimas. Lietuvių kalbėjimas
    10 - 1 balsai (-ų)
Kultūra ir jaunimas. Lietuvių kalbėjimas. (2011 m. Gegužės 11 d.). http://www.mokslobaze.lt/kultura-ir-jaunimas-lietuviu-kalbejimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 04:24