Kultūrologinio tyrimo ataskaita Kauno pažaislio vienuolynas


Architektūros tyrimas.

Įvadas. Bendros žinios apie gyvenvietę. Istorija. Ansamblio struktūra. Bažnyčia. Vienuolyno pastatas su galerijomis. Pietinė ir šiaurinė oficinos. Forestoriumas. Eremitų nameliai. Varpinė. Skalbykla – pirtis. Ratinė. Arklidės. Tvoros. Vartai. Naudota literatūra.


Baroko architektūroje vyrauja bažnyčios. Jos išsiskyrė iš aplinkinių pastatų savo didumu, ansambliškumu, aukščiu, puošnesniais fasadais, jų bokštai formavo miesto siluetą. Bažnyčios statytos kartu su vienuolynų namais, mokyklomis, pagalbiniais pastatais.

Bažnyčių ir planai, ir tūriai įvairūs. Unikali centriškos kompozicijos Pažaislio bažnyčia: prie šešiasienės kupolu dengtos navos prijungtos šoninės koplyčios, prieangis, presbiterija, prie kurios glaudžiasi kitos patalpos.

Puošnūs ir iškilmingi bažnyčių interjerai. Svarbiausiais interjerų akcentais tapo altoriai, net ištisi jų ansambliai. Jie statyti presbiterijose, šoninių navų galuose, prie piliorių, koplyčiose. Altorių kompozicija sudėtinga, kelių planų, puošyba išradinga, nesikartojanti net toje pačioje bažnyčioje, sutelkta taip, kad emocinė įtampa didėtų artėjant prie puošniausio Didžiojo altoriaus (Arkikatedra, šv. Jurgio bažnyčia). Didįjį altorių puošia įvairiai sugrupuotos kolonos, remiančios nutrūkstantį vingiuotą antablementą (Jėzuitų bažnyčia), skulptūrų grupės (Arkikatedra), originalūs baldakimai (šv. Jurgio bažnyčia), šoninius altorius — orderio elementai, įmantrios sraigtinės kolonos (Švenčiausiosios Trejybės, šv. Mikalojaus bažnyčios), ažūriniai lipdiniai (šv. Jurgio bažnyčia)

.Baroko epochoje buvo statomos ir atskiros varpinės. Kaune vienintelė tokia yra Pažaislio kamaldulių vienuolyno varpinė (XVIII a. vid.), stovinti ansamblio pakraštyje: grakščių vėlyvojo baroko formų, trijų tarpsnių, suskaidyta smulkaus profilio karnizų, piliastrų, atvirų angų, ritmiškai laužyta viršūne.

Prie barokinių bažnyčių pristatyti vienuolynų pastatai kuklesnių formų, dviaukščiai, vieno, dažniau kelių korpusų. Vienuolynų namai sudaro uždarus keturkampius kiemus su galerijomis (Kamaldulių), sujungti statmenai (Dominikonų) arba netaisyklingos H raidės formos (Karmelitų). Patalpos dažniausiai sutelktos vienapus ilgų koridorių (Dominikonų, Jėzuitų, Karmelitų vienuolynai.)

Kaune mažai išliko barokinių miestiečių namų ir rūmų. Vertingiausias šio tipo pastatų pavyzdys — Siručio rūmai Rotušės a. 13: dviaukštis, stambaus tūrio pastatas, su laužytu mansardiniu stogu ir manieristiniu frontonu virš buvusio įvažiavimo. Iš turtingos jo vidaus įrangos išliko [2] vėlyvojo baroko formų niša su banguoto kontūro sąrama.

Dar yra išlikusių vertingų barokinių mažųjų architektūros objektų — vartų. Pažaislio kamaldulių vienuolyno Didžiuosius vartus puošė skulptūros ir kartušas su fundatoriaus herbu. Lakoniškesni, masyvių proporcijų Karmelitų bažnyčios šventoriaus vartai. Bernardinų vienuolyno vartai išsiskiria efektingais šviesos ir šešėlių kontrastais, laiptuotu siluetu. Kiti vartai mažesni, jų arkos sudėtingai karpyto, banguoto kontūro. [3]

Kauno, kaip ir visos Lietuvos, baroko architektūra skirstytina į tris periodus:

ankstyvąjį (XVII a. pirmoji pusė), brandų j į (XVII a. antroji pusė) ir vėlyvąjį (XVIII a.). Ankstyvojo baroko pastatų neišliko.

Brandžiojo baroko bruožai ryškiausiai atsiskleidžia Pažaislio ansamblyje, Karmelitų ir Dominikonų bažnyčiose, kurias, manoma, sukūręs tas pats architektas P. Putinis, kai kurių bažnyčių altoriuose (Arkikatedros kairės navos, Evangelikų liuteronų, šv. Jurgio).

Vėlyvajam barokui skirtina Jėzuitų bažnyčia, Arkikatedros, Švenčiausiosios Trejybės bažnyčios interjerai, Siručių rūmai ir kt.

Atsirado nutrūkstančių antablementų, įmantriai banguotų, lankstytų ar laužytų karnizų, iškilių pjedestalų. Iš kolonų, puskolonių, piliastrų pradėta sudaryti kelių planų kompozicijas. Piliastrai statyti pavieniui arba poromis, viengubi arba dvigubi. Sukurta labai įvairių, savitai interpretuotų kapitelių. Ypač puošnūs korintiniai ir sudėtiniai interjerų kapiteliai. Originalios voliutos, priglaustos prie kupolo būgno (Pažaislio bažnyčia) arba bokštų viršūnių (Jėzuitų bažnyčia). Ant voliutų kartais statytos dekoratyvinės vazos (Jėzuitų bažnyčia), o ant bokštų smailių — meniški ažūriniai kalvių darbo kryžiai. Labai įvairios angų formos. Paplito apskritos, ovalios, įmantriai karpytos formos angos su segmentinėmis sąramomis, apvadais, trikampiais arba lenktais sandrikais. Portalai plastiški, papuošti orderio elementais, herbų kartušais.

  • Architektūra Tyrimai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • Lukas
  • 25 puslapiai (4170 žodžių)
  • Universitetas
  • Architektūros tyrimai
  • Microsoft Word 10903 KB
  • Kultūrologinio tyrimo ataskaita Kauno pažaislio vienuolynas
    10 - 2 balsai (-ų)
Kultūrologinio tyrimo ataskaita Kauno pažaislio vienuolynas. (2016 m. Gruodžio 29 d.). http://www.mokslobaze.lt/kulturologinio-tyrimo-ataskaita-kauno-pazaislio-vienuolynas.html Peržiūrėta 2017 m. Gruodžio 14 d. 02:41