Kultūros filosofija. Jose Ortega


Kultūros filosofija kursinis. Ortega y gasset kultūros filosofija. Filosofija kultūroje. Referatai iš kultūros filosofijos. Kas yra kultūros filosofija. Kultūros filosofija konspektas. Kultūros filosofija tipai. Jose ortega y gasset filosofija. Ortega y gassetas apie kultūrą. Ispanų filosofas ortega.

Filosofijos anotacija. Jose Ortega y Gasset, vienas žymiausių Xxa. Vakarų Europos mąstytojų ir kultūrologų, vadinamas pirmuoju Ispanijos filosofu. Jo įtaka toli prasiveržia už Ispanijos sienų ir paplito po pasaulį, o jo raštai išversti į dvylika kalbų ir įvairių luomų skaitytojų labai mėgiami. Ortegos raštai labai gausūs: jis lietė literatūrines, filosofines, politines ir socialines temas. Jis rašė esė forma. Šis būdas atmeta mokslinę veikalo formą. Daugelyje savo esė jis pabrėžia, jog nėra meno žinovas. Jo kūrinių turinys labia platus: pradedant giliausiomis minties ir kultūros problemomis, baigiant kasdieninio gyvenimo menkniekiais. Nesikoncentravo viena tema.


Jis rašė esė forma. Daugelyje savo esė jis pabrėžia, jog nėra meno žinovas. Jo kūrinių turinys labia platus: pradedant giliausiomis minties ir kultūros problemomiatradęs naują reiškinį, tyrėjas turi jį pavadinti. Kadangi naujas žodis nieko nereiškia, reikia surasti vartojamą žodį, kuris yra susietas su tam tikra reikšme. Parenkamas žodis, kurio įprasta prasmė yra bent kiek panaši į naująją reikšmę. Tokiu būdu terminas įgyja naują reikšmę, pagrįstą senąja ir ją papildančią. Tai ir yra metafora. Metafora yra ir suvokimo priemonė. Apmąstydami sudėtingus dalykus, remiamės paprastais. Daiktus suvokiame remiantis skirtumais ir priešingybėmis. Jei nebūtų triukšmo, neįsivaizduotume, kas yra tyla. Mokspiešiamas girios vaizdas. Medžiai neleidžia matyti grios. Bet kurioje vietoje ji yra galimybė. Ji yra vienas iš takelių , kuriuo galėtume eiti. Tai visuma visų mūsų veiksmų, kurie realizuoti prarastų tikrąją vertę. Matomas peizažas paslepia nematomą. Esama dalykų, kurie iškilę viešumon žūsta, o nutylėti pasiekia pilnatvę. Esama žmonių, kurie atsiskleidžia būdami paskutinėje vietoje. Pabaiga ir pradžia yra vienodai reikalingi. Toliau aprašoma viduržemio kultūra. Sakoma, kad geraniškoji kultūra – giluminės tikrovės, o lotyniškoji – paviršinė. Prancūzų, italų, ispanų tautos lotyniškumas yra veidmainystė, o roma šioms tautos iš tikrųjų nerūpi. Lyginamos germaniškos tautos ir lotyniškos. Viduržemio tautos aiškiai mato. Cervanteso kūryboje daikto aprašymas nereikalingas, nes daiktų ypatybės išryškėja pasakojime. Cervantesas – ispaniškos pilnatvės pavyzdys.

Kultūros filosofija. Jose Ortega. (2010 m. Rugsėjo 28 d.). http://www.mokslobaze.lt/kulturos-filosofija-jose-ortega.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 10:26