Kultūros įstaigų darbuotojų kvalifikacijos įtaka darbui


Viešojo administravimo kursinis darbas. Probleminis klausimas. Darbo aktualumas , naujumas. Darbo tikslas. Darbo uždaviniai. Darbo objektas. Darbo metodai. Profesinių kompetencijų , demonstruojamų baigiamajame darbe , sąrašas. Kvalifikacijos bei kompetencijos išskirtinumas vadybininko veikloje. Žinių , kvalifikacijos bei kompetencijos sąvokos samprata , skirtingumo aspektai. Žinių darbuotojo. Kvalifikacijos ugdymo poreikis. Kultūros darbuotojų skatinimas kvalifikacijos kėlimui. Darbuotojų kvalifikacijos kėlimo motyvaciniai veiksniai. Kultūros ir meno darbuotojų kvalifikacijos kėlimo skatinimas Lietuvoje. Kultūros darbuotojų kvalifikacijos kėlimo situacija Lietuvoje. Žmogaus išteklių - intensyvi strategija. Dualinė arba poliarizacijos strategija. Mobilumo strategija. Kvalifikacijos tobulinimas - pagrindinis kultūros darbuotojų darbo kokybės veiksnys. Literatūros sąrašas.


Šiuolaikinėje visuomenėje žinioms ir informacijai tapus gyvybiniais ištekliais pripažįstama, jog pagrindinė valstybės, organizacijos ir kiekvieno individo klestėjimo ir gerovės garantas yra tinkamas žinių, informacijos organizavimas bei valdymas (Glosienė, 2000). Žinios- tai žmogiškieji organizacijos ištekliai, gebantys kurti, įgyti ir pritaikyti žinias, keisti saviveiklą, įvertinant naujas galimybes ir perspektyvas. Naujoje žinių ekonomikoje reikia visiškai naujo mąstymo ir valdymo priemonių. Tradiciniai požiūriai nėra pasenę, tačiau jie vieni yra netinkami nuosekliai organizacijų veiklai ir išlikimui šiandieninėje žinių ekonomikoje, kurioje žmonių socialinis gerbūvis ir jų gyvenimo kokybė grindžiama naujų žinių produkavimu ir panaudojimu (Gudauskas, 2004).

Siekiant užtikrinti esminių pokyčių sėkmę, informacijos ir informacijos valdybos nebepakanka. Organizacija turi būti pasiruošusi aktyviai veikti sunkiai prognozuojamoje išorinėje terpėje. Išorinę terpę sudaro daugybė nuolat kintančių įvairiausių kitų sistemų, turinčių tiesioginę ir netiesioginę įtaką organizacijai. Dauguma jų telpa į bendriausių organizacijų sampratą. Jų visuma pagal tam tikras teritorines ribas siejama su valstybe, organizacijos traktuojamos kaip baziniai jos elementai. Todėl atsiranda poreikis valdyti subjektyvias vidinės terpės veiklos sudedamąsias dalis, kurių pagrindinė yra individualios darbuotojų žinios.

Kultūros įstaigos - neatsiejama žinių visuomenės dalis ir visi kaitos procesai, vykstantys Lietuvoje įtakoja kultūros darbuotojus. Darbuotojo žinios, kvalifikacija, gebėjimai ir praktinis veiklumas lemia ne tik asmens prestižą, bet ir organizacijos veiklos sėkmę. Darbuotojo žinių potencialas yra lemiamas organizacijos sėkmingos ir pelningos veiklos veiksnys.

Bibliotekos, muziejai, kultūros centrai - plačiausiai aprėpiantis ir daugiausiai Lietuvos gyventojų tiesiogiai liečiantis kultūros sektorius. Kultūros įstaigos yra modernizuojamos ir tampa prieinamais kultūrinio švietimo centrais. Kultūrinio sektoriaus modernizavimas eina lygiagrečiai su kultūros darbuotojo tobulėjimu. Tai - kokybinis procesas, neatsiejamas nuo visuomenės kultūrinių bei socialinių reikalavimų.

Darbo temos pasirikimą lėmė kultūros darbuotojų kvalifikacijos kėlimo aktualumas, noras įsigilinti į šio proceso galimybes bei įtaką kultūros įstaigų paslaugų kokybei.

Probleminis klausimas: Kokia yra kvalifikacijos kėlimo įtaka kultūros darbuotojo darbo kokybei?

Darbo aktualumas, naujumas. Mokslinės literatūros, nagrinėjančios darbuotojų kvalifikacijos kėlimo klausimus nėra gausu. Todėl daugiau teko remtis įvairių autorių publikacijomis periodinėje spaudoje, įvairių autorių tyrimais, projektų medžiaga bei valstybiniais dokumentais.

Personalo bei organizacijos vadybos klausimus nagrinėjo A.Sakalas(1996) ir F.S. Butkus(1996). Vadybinės kompetencijos ir žinių vadybos situaciją savo darbuose analizavo J. Bivainis, R.Morkvėnas (2008); D. Marčinskaitė (2007); N. Petkevičiūtė, E. Kaminskytė (2003).

I. Bartkevičiūtė, A. Bėkšta, R. Makselis (2007) nagrinėjo šiuolaikinį kultūros įstaigų administravimą ir valdymą.

Švietimo reiškinių sąvokų aiškinimas pateiktas K. Pukelio (2009) straipsnyje.

Suaugusiųjų švietimo klausimais išsamios medžiagos yra L.Jovaišos (2001); D. Beresnevičienės(1995); N.L. Gage, D.C. Berliner (1993); D. Hopkins, M. Ainsow, M. West (1998); P. Jarvio (2001) knygose bei J. Laurinavičiūtės (2001) straipsnyje.

Žinių darbuotojų situaciją žinių visuomenėje nagrinėjo J. Kiselytė-Sadauskinė (2006); K. Pukelis, N. Pileičikienė (2005)

Kultūros darbuotojų kvalifikacijos kėlimo tvarka, dabartinė situacija bei trūkumai analizuojami Lietuvos liaudies kultūros centro paruoštoje „Galimybių studijoje“(2007); LKDTC projektuose bei dokumentuose, kultūros ministerijos dokumentuose. Didžioji dalis publikacijų, naudojamų darbe šaltinių pagrindu, paimta iš LKDTC redaguojamų „Kultūros aktualijų“ (Nr.2007‘6, 2008‘1, 2008‘2, 2008‘4, 2008‘5, 2009‘1)

Darbo tikslas - išanalizuoti kultūros darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo svarbą darbo kokybei.

Darbo uždaviniai:

2. Aprašyti kultūros darbuotojų Lietuvoje taikomas skatinimo priemones kvalifikacijos kėlimui.

3. Charakterizuoti vadovų vaidmenį bei darbuotojų motyvaciją kvalifikacijos kėlimui.

4. Pateikti kvalifikacijos kėlimo ir darbo kokybės teorinį vertinimą.

Darbo objektas - kvalifikacijos tobulinimo reikšmė kultūros darbuotojų profesinėje veikloje.

Hipotezė. Daroma prielaida, jog kryptingas kultūros darbuotojo kvalifikacijos kėlimas užtikrina darbo kokybę.

Profesinių kompetencijų, demonstruojamų baigiamajame darbe, sąrašas:

Šiuolaikinis žmogus gyvena nuolatinės kaitos sąlygomis: keičiasi technologijos, nyksta kultūrinės sienos, keičiasi žmonių mąstymas. Tokiomis sąlygomis darbuotojas turi būti pakankamai lankstus, motyvuotas savo veikloje. Europos Sąjungos dokumentai vis labiau akcentuoja neformaliojo mokymosi reikšmę mokymosi visą gyvenimą procese. Pagrindinis 2007 m. prioritetas buvo tenkinti augančius visų kultūros darbuotojų mokymosi ir kvalifikacijos tobulinimo poreikius. Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi centras yra Europos kultūros administratorių tobulinimosi centrų tinklo, viešojo administravimo lavinimo institucijų asociacijos narys.

Kultūros įstaigų darbuotojų kvalifikacijos įtaka darbui. (2015 m. Spalio 06 d.). http://www.mokslobaze.lt/kulturos-istaigu-darbuotoju-kvalifikacijos-itaka-darbui.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 12:00