Kultūros istorija.


Europos kulturos istorija. Graikų kultūra jos reikšmė europos kultūros istorijai. Graikų kultūros reikšmė europos kultūros istorijai. Kulturos istorija konspektas. Graikų kultūra jos reikšmė europos kultūros istorija. Graiku kulturos reiksme. Graikų kultūra, jos reikšmė europos kultūros istorijai.. Graiku kultura. Viduramziu kultura skaidres. Graikijos kultūros istorija..

Istorijos konspektas. Kultūros istorijos egzamino klausimai. Graikai. Helenistinės kultūros pradžia XI-VIII a. Pr. K. Archainių graikų kultūros laikotarpis VIII-V a. Pr. K. Graikų kultūros “Hukso amžiai” V-IV a. Pr. K. Heleneitinė graikų kultūra ir jos reikšmė IV-I a. Pr. K. Vakarų civilizacija ankstyviausiais viduramžiais. Tamsiųjų amžių kultūra(VI – VIII a. ). Karolingo renesanso reikšmė. Europa – gynybos citadelė ir jos kultūra(vikingų puolimai) (IX – XI a. ). IX – X a. Kultūrinė raida. Viduramžių kultūra XI a. Vid. – XIV a. Pr. Ekonomines, socialines, politinės kultūros vystymosi prielaidos. Religijos įtaka ir intelektualinis vystymasis (universitetų kultūra). XIX a. Europos kultūra. Renesansas. Moderniųjų laikų Europos kultūra (1560 – 1660). Švietimo epocha Europoje XVIII a. Europos kultūra XIX a. Literaturos sarašas.


Xi-viii a. – tamsieji graikų amžiai. Jų metu užsimezgė idealai; tikėjimas žmogaus galimybėmis. Racionalumas, kaip pasaulėžiūros pagrindas. Idealas- laisves siekimas.

Ryškiausias palikimas iliada ir odisėja (viii a. ) priimta manyti jog tai homero darbas. Helenų terminai priimami literatūroje – indoeuropiečių gintys atvykusieji į graikiją. Jonėnai, dorojai ir ajahai – helenai. Mikėnų civilizacijos nešėjai – apačiai. Nukariavo dorėnai. Atkūrė tos civilizacijos. Tais laikais išryškėja graikų stabmeldiškos religijos pagrindai, suteikiantys žmonišką dievą.

Vienaip ar kitaip išryškėja socialiniai idealai. Pagrindinis – optimizmas. Jie nemanė, kad yra prasmė laukti pomirtinio gyvenimo, jie daugiau vertino jų tikrąją gyvenimą,esminė socialinė politinė charakteristika – miestų atsiradimas. Atsiranda poliai – daug miestų-valstybių. Ryškus miestai: atėnai, sparta. Didelis gyventojų skaičius~400 000 gyventojų korinfas,tibai.

Monarchijaaristokratinė oligarchijatironija ir pagaliau demokratija, kuri leido atsirasti graikų kultūrai.

Demokratijos pradžia davė graikijai, Tų miestų piliečiams(1/10). Valdymo principas nelietė moterų, vergų, svetimšalių. Jis lietė (1/10) miestiečių. Tai buvo ne atstojamoji o direktyvinė demokratija.

Graikijos kultūros srityse išryškėja bendrieji bruožai: individualizmas – vienas ryškiausiu iš jų. Tai galimybė išreikšti individo problemas.

Graikų filosofija (vi a. Pr. K. Helėto filosofinė mokykla: talis, anaksimandra – materialistai) pakeičia metafizikai, kurie priešingai daugiau dėmesio skiria individui. Bandė atsakyti, kas yra tiesą?(pitagoras) paaiškinti daiktų esmė, abstraktumo principą.

Sofistai – intelektualinė revoliucija visuomenėje. Sofistai – išmintingieji, įrodyti galima bet ką, jei turi tikslą. Protagoras – žmogus yra visa ko matas .

Priešingi sofistams: aristotelis, sokratas, platonas. Aristotelis (384-322 m. Pr. K. ) – universalus pamąstymai. I a. Pr. K.

  • Istorija Konspektai
  • 2010 m.
  • 9 puslapiai (4861 žodis)
  • Istorijos konspektai
  • Microsoft Word 27 KB
  • Kultūros istorija.
    10 - 1 balsai (-ų)
Kultūros istorija.. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/kulturos-istorija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 12:19