Kultūros samprata, bei kultūros istorijos objektas


Istorijos referatas. Įžanga. Kultūros samprata. Kultūrologijos tapsmo ypatumai. Kultūrologijos uždaviniai ir tyrimo objektas. Kultūrologijos struktūra. Kultūros istorijos objektas. Kultūros funkcijos. 10. Išvados. Literatūros sąrašas.


Žmogus įsiskverbė į mikro – ir makropasaulių gelmes, iš pagrindų pakeitė savo kultūrinį kosmosą. Dabartinių kultūros pokyčių, jų esmės, žmogaus vietos kultūros pasaulyje apmąstymo problemos turi ne tik akademinę reikšmę, kadangi tiesiogiai siejasi su vyraujančiomis istorinėmis dabarties tendencijomis, nauja – informacine visuomene, kuriai būtinas įvairiapusis kultūrologinis pasirengimas. Formuojantis vienodai planetiniai sąmonei ir stiprėjant žmonių savimonei, kultūros problemas vis dažniau nagrinėja įvairūs humanitariniai bei socialiniai mokslai. Niekuomet anksčiau įvairių humanistikos sričių specialistai į kultūros virsmų problemas nežvelgė taip įdėmiai ir priekabiai kaip šiandieną; priežastis – tikriausiai lūžiniai dabarties epochos kultūros procesai. Šioje epochoje keičiasi per amžius susiklostę kultūros principai ir pradeda gyvuoti nauja nepažįstama metacivilizacinė kultūra.

Sudėtingi dabarties ir praeities kultūros procesai, reiškiniai bei simboliai, tapo sparčiai besiplėtojančios integratyvios disciplinos – kultūrologijos – tyrinėjimo objektas.

Taigi kultūra yra tarsi ne visuomet aiškiai suvokiamas tarpininkas tarp žmogaus ir jį supančio pasaulio – tai žmogaus sukurti daiktai, simboliai, idėjos mąstymas, kalba, poelgiai ir daugybė kitų dalykų. Dabartinė kultūrologija savo tyrimo objektu, uždaviniais ir metodais yra artimiausia klasikinei kultūros filosofijai bei kultūros antropologijai. Iš tikrųjų bet kokios civilizacijos tyrinėjimą galima išskaidyti ų tris pagrindinius elementus: ekonominį, politinį ir kultūrinį. Kol visuomenė vystosi, visi minėti elementai plėtojasi beveik vienodai ir daro panašų poveikį visuomenės raidai. Tačiau kai civilizacija peržengia aukščiausią raidos tašką, tuomet išryškėja, jau suformuoto kultūrinio genotipo galia. Genotipas sudaro civilizacinio stiliaus esmę, todėl socialinių krizių ir sukrėtimų tarpsniais kinta mažiausiai. Vadinasi, netgi akivaizdus ekonominės ir politinės galios sustiprėjimas yra netvirtas ir neilgalaikis, jei nesiremia svariais jau suformuotų stabilių kultūros tradicijų laimėjimais. Įvairių civilizacijų tautos jau gilioje senovėje palaikė kultūrinius ryšius, tik juos ribojo atstumai ir menkai išplėtoti komunikacijos kanalai bei priemonės. Todėl iki didžiųjų geografinių atradimų epochos Europos gyventojų žinios apie neeuropinių civilizacijų kultūras buvo menkos ir fragmentiškos.

Tikslas: Atskleisti dabartinio kultūrologinio pažinimo savitumą.

Kultūra yra pamatinė kultūrologinių mokslų sąvoka. Gilindamiesi į kultūrologijos idėjų istoriją įsitikintume, kad ji yra viena sudėtingiausių, išsiskiria prasmių įvairove, nes atsirado dar žiloje senovėje įvairiose Rytų ir vakarų civilizacijose. Skirtingos istorinės epochos ir civilizacijos, formavo savitas kultūros sampratas. Išskirtinę reikšmę ir aktualumą kultūros sąvoka įgavo Kinų civilizacijoje. Wen terminas aptinkamas jau II tūkstantmečio per. Kr. Užrašuose ir etimologine prasme siejasi su hieroglifu xin (širdis, sąmonė, dvasia).Šis hieroglifas, sujungtas su hieroglifu žmogus, reiškė taikingą, ramų, pagarbų žmogų. Vėlesnių laikų tekstuose greta wen sąvokos vartojama ir kita – wenhua, kurios antras komponentas hua reiškia pasikeitimą, permainas. Kinų civilizacijos ištakose atsiradusi kultūros wen sąvoka ne tik patvirtina žmogaus iškilimą virš gamtos apibrėžtumo, tačiau kartu yra ir neatsiejama nuo giluminio žmogaus ryšio su gamta. Lotyniškoji sąvoka cultura, glaudžiai susijusi su žemės dirbimu, Vakarų Europos civilizacijos tekstuose pasirodė XI a. pabaigoje ir buvo maisto, pašaro, ūkio kultūros, agrokultūros sinonimas. Nuo XVI a., pradedant renesanso humanistų veikalais, matyti kultūros siejamas su dvasinės veiklos sritimis, kurios teoriškai įteisinamas ir į žodynus pakliūva tik švietėjų ideologijos viešpatavimo laikais.

Šiuolaikinei vakarietiškai cultūre sąvokai substancionalią prasmę neseniai suteikė prancūzų švietėjai ir vokiečių mąstytojai; ją dažniausiai sieja su dvasine žmogaus raida.

  • Istorija Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 14 puslapių (3305 žodžiai)
  • Kolegija
  • Istorijos referatai
  • Microsoft Word 32 KB
  • Kultūros samprata, bei kultūros istorijos objektas
    10 - 6 balsai (-ų)
Kultūros samprata, bei kultūros istorijos objektas. (2015 m. Gegužės 19 d.). http://www.mokslobaze.lt/kulturos-samprata-bei-kulturos-istorijos-objektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 07:52