Kūno kalba Neverbalinis bendravimas


Etikos savarankiškas darbas.

Įvadas. Literatūros apžvalga. Viršininko neverbalinė kalba. Darbuotojo kūno kalba. Melavimas. Interviu. Interviu analizė. Išvados. Literatūros sąrašas.


Egzistuoja dvi pagrindinės žmonių komunikavimo rūšys:

Nebendrauti neįmanoma: ryšys užsimezga per bet kokį dviejų individų susidūrimą – net jei tai tik judesiai ar, atvirkščiai, visiškas nejudrumas.

Žmogus savo žodine kalba gali kažką nuslėpti, tačiau tai, ko jis nepasako žodžiais, išduoda kūno kalba. Taigi, mes kalbame ne tik balsu, bet ir visu kūnu.

Judesiai lyg vaiduokliai tyčiodamiesi šmėkščioja mums po nosimi, o mes neįžvelgiame jų prasmė. Mano nuomone, judesys nusipelno tapti interviu objektu ir šia neverbalinę bendravimo formą būtų įdomu gvildenti. Knygos „Kūno kalba“ (autorius – Anna Guglielmi) ir „Kūno kalba – kelias į sėkmę“ (autorius – Samy Molcho) atveria naujus potyrius ir dar nepažintas žinias mūsų smalsiems protams. Pastaruoju metu nežodinis bendravimas susilaukė didelio dėmesio visame pasaulyje. Tai įrodo vis labiau populiarėjančios knygos ir žurnalų straipsniai aprašantys kūno kalbą. Tai tarsi universali kalba, kuomet žmogus, nemokėdamas kitos kalbos, savo kūno signalų dėka gali parodyti, kad jis yra alkanas, piktas, linksmas, liūdnas ir pan.

Tikriausiai daugeliui žmonių nerimą kelia pokalbiai su viršininkais. Ne kiekvienas žino, jog tik įėję į kabinetą jau galime geriau pažinti savo bosą. Autorius Anna Guglielmi atvirai rašo – „Kabinetas – tai jį užimančio darbuotojo asmenybės raiška <...> kas kabinama virš rašomojo stalo <...> skirta sustiprinti įspūdį. Paprastai tai būna įvairūs diplomai, apdovanojimai, garbės raštai“. Taip pat autorius Samy Molcho atkreipia dėmesį į rašomąjį stalą „visiškai tuščias stalas rodo, kad už jo sėdintis asmuo <...> skirsto veiklas kitiems. Jei ant stalo guli tik vienas aplankas <...> viršininkas užsiima vienu konkrečiu projektu, o jį įvykdęs pereis prie kitų reikalų; jeigu ant stalo tvarkingai išdėliota daugybė pagal temas suskirstytų dokumentų, tai reiškia, kad jo užduotis – koordinuoti ir kontroliuoti skirtingas užduotis. Per visą stalą netvarkingai paleistos popierių ir dokumentų šūsnys liudija <...> nemokėjimą efektyviai ir metodiškai dirbti“. Šis rašytojas aprašo apie vadovo sumanymus pagal sėdimąją vietą paruoštą darbuotojui prie jo rašomojo stalo „<...> darbuotojui liepus sėstis prieš viršininką – ketinama išbarti pavaldinį arba duoti kokį nurodymą. Kampinė padėtis – padeda ramiau dirbti. <...> Jei leidžiama prisėsti toje pačioje barikados pusėję, labai aiškiai parodoma: žmogus, su kuriuo dirbate, įsitikinęs, kad judviejų pareigos lygios, o idėjos ganėtinai panašios“.

Apie žmogaus asmenybę išduoda ir jo kėdė – knygoje „kūno kalba“ tai aiškiai išnarpliota „<...> kuo aukštesnė kėdė, tuo didesnis ant jos sėdinčio asmens statusas ir galia“. Kai kurie viršininkai norėdami pabrėžti savo viršenybę ir priminti darbuotojams žemesnę jų padėtį ar nejaukiai pasijusti, tiesiog sėdi prie rašomojo stalo didžiuliame krėsle, o svečiui priešais pastato žemesnę nepatogią kėdę be ranktūrių, arba (lankytojo) darbuotojo kėdę pastato kuo toliau nuo rašomojo stalo. Taip nuo pat pradžių sumažina darbuotojo pasitikėjimą savimi. Rašytojas Anna Guglielmi rašo – „<...> kitus gerbiantis vadovas, kad ir kokio dydžio būtų jo kėdė, įžengus svečiui apeis rašomąjį stalą ir atsisės tiesiai priešais jį be jokių barjerų“.

Kūno kalba Neverbalinis bendravimas. (2016 m. Balandžio 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/kuno-kalba-neverbalinis-bendravimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 12:51