Kūno kalba viešajame kalbėjime


Komunikacijų kursinis darbas. Įvadas. Kūno kalba. Kūno kalbos samprata ir kilmė. Kūno kalbos skirstymas. Viešasis kalbėjimas. Viešojo kalbėjimo samprata, rengimas bei strūktūra. Viešųjų kalbų klasifikacija. Kūno kalbos panaudojimas viešajame kalbėjime. Praktiniai aspektai. Išvados. Naudota literatūra.


Šios temos aktualumas grindžiamas tuo, kad individui šių laikų visuomenėje yra labai svarbu, ką apie jį mano kiti žmonės, kaip jį vertina. Jis nuolatos trokšta būti mėgstamas bei sulaukti palaikimo. Būtent, tai atsiskleidžia ir kalbant viešai prieš auditoriją. Kiekvienas oratorius tikisi sulaukti minios pritarimo, išsakytuoju klausimu. Kad taip įvyktų negalima pasikliauti vien atsitiktinumu, reikia suprasti, kad norint pasiekti maksimalaus rezultato, reikia įdėti daugybę darbo. Reikia įvaldyti ne tik žodinės kalbos išreiškimą, bet ir tinamai valdyti savo kūno judesius, kurie kartais gali atskleisti daugiau nei norėtumėte pasakyti. Šiame darbe tikimasi išanalizuoti kūno kalbą bei viešąjį kalbėjimą, kaip du atskirus aspektus bei pateikti praktinius patarimus susijusius su kūno kalbos panaudojimu viešojo kalbėjimo metu.

Kinetika arba kūno kalba yra labai informatyvi, daug pasakanti apie žmogaus būseną bei intencijas. Jos pagalba galima ne tik perduoti neverbalinius pranešimus ar sustiprinti žodžiais sakomą žinią, bet galima ir paneigti, tai kas yra sakoma žodžiais (Aistė Urbonienė „Derybų kalba“). Kitaip tariant, mes kalbame ne tik balsu, bet ir kūnu. Pasak antropologo Edward T. Hall 65% informacijos, bendraujant su pašnekovu, sužinome iš jo kūno kalbos ir tik 35% lemia verbaliniai ženklai. Tai įrodo, jog pokalbio sėkmę lemia, tai kokie judesiai buvo naudojami, laikysena, bei kūno kalbos atitikimas išreiškiant mintis. Kūno kalba, tai lyg visai nauja bendravimo forma, kurios dėka žmonės gali suprati daugiau apie kito asmens jausmus, norus bei poreikius. Kūno kalba gali apimti:

Reikėtų paminėti ir tai, kad kūno kalba yra žymiai patikimesnė už žodžius. Žmogus kalbėdamas gali jums meluoti, tačiau kūno judesiai, žvilgsnis, tam tikros išraiškos atskleis tiesą ir parodys, kas iš tiesų slypi žmogaus viduje.

Mokslininkai jau labai senai pastebėjo sąsajų su tarp žmogaus vidinės būsenos ir fizinio elgesio. Dar senovės Graikijoje garsieji filosofai tokie, kaip Hipokratas ir Aristotelis pradėjo domėtis žmogaus asmenybe bei elgesiu. Tačiau pats mokslas tiriantis kūno kalbą atsirado visiškai nesenai. Pirmieji rimti tyrimai buvo atlikti septintąjame dešimtmetyje, pagrindiniai iš jų tikriausiai būtų Fransiso Beikono „Mokslo pažanga“(1605m.) ir Džono Bulverio „Natūrali rankos istorija“ (1644m.). Abejuose kūriniuose buvo nagrinėjami gestai. Pastarieji prieinami tyrimai, susiję su kūno kalba buvo atlikti Juliaus Fast veikale „Kūno kalba“(1971m.). Jis rašė, kad „.

Kūno kalba viešajame kalbėjime. (2015 m. Spalio 25 d.). http://www.mokslobaze.lt/kuno-kalba-viesajame-kalbejime.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 12:36