Kūno kalbos valdymas


Psichologijos referatas.

Įvadas. Kalbų sakymo būdai ir įsimintiniausios viešos kalbos. Vaizdinės priemonės ir jų naudojimas. Balso valdymas, gestai ir mimika. Auditorijos valdymas ir būdai. Streso valdymas. Kūno kalba. Pusiausvyros taisykles bendravime. Išvados. Literatūros sąrašas.


Kalbos sakymas atmintinai. Tai reikalinga, kada itin svarbus bendravimas su klausytojais ir nėra galimybės laikyti rankoje užrašų, pvz., sakant įvairias progines kalbas: tostus, sveikinimus, pristatant kalbėtoją, apdovanojant, dėkojant, sakant laidotuvių kalbas kapinėse ir pan. Tai pats „oratoriškiausias“ ir seniausias kalbų sakymo būdas.

Gestai yra dviejų kategorijų: aiškinamieji ir emociniai. Aiškinamaisiais gestais išreiškiamas veiksmas arba apibrėžiamas dydis ir vieta. Lavindamasis rodyti gestus, nereikia apsiriboti vienu ar dviem. Reikia stengtis natūraliai gestikuliuoti per visą kalbą. Jeigu sunku, galima surasti žodžius, nurodančius kryptį, nuotolį, apimtį, vietą ar tam tikrą padėtį. Vis dėlto dažniausiai pakanka įsigilinti į kalbą negalvojant, kokį įspūdį ji padarys, ir kalbėti bei elgtis taip, kaip yra įprasta. Neįsitempęs asmuo gestikuliuoja natūraliai.

Įgijus patirties ir išmokus laisviau kalbėti, bet kokiu emociniu gestu natūrliai bus išreikšti jausmai. Taip emociniai gestai įprasmins kalbą.

Štai kaip galima tai daryti. Prieš pradedant kalbą ar pokalbį, reikėtų peržvelgti visą auditoriją ar bičiulius. Žmonės supras, kad jūs norite skirti jiems dėmesio, suklus, be to jausis patogiai. Tai padės sukurti pasitikėjimo atmosferą ir užmegzti ryšį.

Dar vienas būdas valdyti auditoriją – ištiesti ranką šiek tiek į priekį ir pakelkite delną. Taip sukuriama daugiau erdvės tarp savęs ir auditorijos, pavyzdžiui, užvirus diskusijai. Šiek tiek atsiriboti galima ir atsistojus, jeigu visi sėdi, arba atsisėdus, jeigu kiti stovi. Būdus, kaip valdyti auditoriją, turite atrasti kiekvienas asmeniškai. Tai galima padaryti stebint kitų žmonių kūno kalbą ir perprantant jų naudojamas priemones.

Kalbos gali būti sakomos turint tekstą, atmintinai, turint planą arba ekspromtu, priklausomai to, koks žmogus ją sako ir kokioje situacijoje jis yra, ar tai paskaita, ar TV žinių laida ar interviu. Dauguma garsių oratorio kalbas vienija bendras tikslas – siekti geresnio gyvenimo vardan tų, kurie negali už save pakovoti yra nedrąsūs ir uždari.

Efektyvi vaizdinė priemonė turi išryškinti ar paaiškinti ypač svarbią mintį; turi būti skirta pamokyti; jei rodoma nuo pakylos, turi būti aiškiai matoma visai auditorijai. Galima teigti, kad vaizdinės priemonės yra efktyvus būdas sutelkti žmonių dėmsį į save, to pasakoje užtikrinančią, kad mintis yra isisavinama auditorijos daugumai.

Yra daugybė būdų kaip valdyti audotorija. Šaltiniuose minima, kad vienas iš veiksmingiausiu būdų yra sekti žmonių kūno kalba. Naudojamos priemonės: vaizdinės, rankos ištiesimas, atsisėdimas jeigu auditorija atsistojus, atsistojimas jeigu auditorija atsisėdus ir pan.

Stresas šiuolaikinėje visuomenėje neišvengiamas, būtinas streso mažnimas ne tik esant prieš auditoriją, bet ir realiame gyvenine, tačiau būtina atrasti jos malšinimo būdų. Darbe buvo paminėta, kad meilė ir dėkingumas vienas veiksmingiausių būdų. Taip pat padeda fizinis aktyvumas, kvėpavimo pratimai, humoras.

 Bendravimo efektyvumas priklauso nuo mūsų kalbėjimo tempo. Pusiausvyrai bendravime išlaikyti reikalingos šios savybės: supratimas, mokėjimas klausyti, tvirtumas, argumentavimas, tikslingumas, emocijos, konfliktų valdymas.

  • Psichologija Referatai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Ruta
  • 17 puslapių (3882 žodžiai)
  • Kolegija
  • Psichologijos referatai
  • Microsoft Word 43 KB
  • Kūno kalbos valdymas
    10 - 2 balsai (-ų)
Kūno kalbos valdymas. (2017 m. Gruodžio 06 d.). http://www.mokslobaze.lt/kuno-kalbos-valdymas.html Peržiūrėta 2018 m. Sausio 17 d. 17:02