Kūno kultūros didaktika


Kūno kultūros referatas. Dalyko tikslai ir uždaviniai. Kūno kultūros pamokose siekiama įtvirtinti šias vertybines nuostatas. Dalyko struktūra ir ryšiai su kitais dalykais. Kūno kultūros pamokų metu gali būti taikomas ideografinis, kriterinis ir norminis žinių ir gebėjimų vertinimas. Išsilavinimo standartai. Pasiekimai. Bėgimas. Plaukimas.


© Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos ir bendrojo išsilavinimo standartai. XI - XII klasės. Vilnius: Švietimo plėtotės centras, 2002.

Kūno kultūra – svarbi bendrosios asmens ir visuomenės kultūros dalis, glaudžiai susijusi su kitomis jos sritimis, ypač su sveikatos stiprinimu ir sportu. Ji padeda siekti fizinės, psichinės ir dvasinės asmens darnos, stiprina įvairaus amžiaus žmonių sveikatą. Kūno kultūra atveria galimybę patirti išlavinto, stipraus, sveiko organizmo, kūno judesių grožio keliamą džiaugsmą, kuria prielaidas asmens saviraiškai ir savirealizacijai. Apimdama įvairias fizinio aktyvumo raiškos formas, kūno kultūra sudaro sąlygas asmeniui pažinti save ir ugdytis fizinę bei dvasinę ištvermę, reikalingą stresinėse, kritinėse situacijose, individualumą, tikėjimą sėkme siekiant fizinės ir dvasinės sveikatos.

Kūno kultūros pamokos sudaro sąlygas ugdytis doro, sąžiningo rungtyniavimo bei varžymosi, savitvardos, bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius. Sykiu sergstima, kad pamokos neslopintų asmens individualumo ir jo raiškos, bet sąmoningai stiprinant sveikatą, puoselėjant fizines galias laiduotų galimybę remtis savo prigimtimi ir pasirinkimo teise.

Sėkminga šiuolaikinės kūno kultūros sklaida neįmanoma be žinių apie sveiką gyvenseną, žmogaus organizmą ir veiksnius, laiduojančius darnų jo funkcionavimą, taip pat jo veiklą pažeidžiančius veiksnius bei būdus ir priemones, padedančias grŕţinti organizmo darną. Kűno kultűros programa sudaro galimybę suvokti fizinio ugdymo psichologijos pradmenis, tautines kultűros tradicijas, objektyviau įvertinti savo polinkius, poreikius, gabumus ir veiksmingiau juos plėtoti.

Skleisdama sveikos gyvensenos principus, mokykla siekia juos įtvirtinti ir šeimos, vietinės bendruomenės gyvenime. Tik dvasiškai stipri ir fiziškai sveika tauta gali išlikti laisva, gyvybinga ir kūrybinga. Sveikos gyvensenos įtvirtinimas padėtų neutralizuoti neigiamą poveikį sveikatai, patiriamą dėl hipodinamijos, ekologinių problemų, gausių stresinių situacijų, plintančios savigriovos (narkomanijos, girtuokliavimo ir kt.).

Kūno kultūra atveria moksleiviui galimybes plėtoti organizacinius gebėjimus: įsitraukti į mokyklos, šeimos, vietinės bendruomenės reikalų ir problemų, susijusių su sveikata ir sportu, svarstymą, ugdytis kritišką, pilietiškai brandų požiūrį į jas, pratintis pagal išgales praktiškai prisidėti prie šių klausimų sprendimo. Šiuo požiūriu kūno kultūra yra reikšmingas ugdytinio socialinės, pilietinės kultūros puoselėjimo veiksnys.

Labai svarbus mokyklos veiklos baras yra koreguoti moksleivio fizinės raidos sutrikimus. Kūno kultūros pamokos, sporto renginiai, išvykos į gamtą, kuriose kartu su sveikais dalyvauja ir sutrikusio fizinio vystymosi bei turintys fizinę negalią moksleiviai, padeda jiems susigyventi, geriau suprasti vieniems kitus.

Kūno kultūra XI-XII bendrojo lavinimo mokyklos klasėse siekiama:

ugdyti šiuolaikinę kūno kultūros sampratą, suvokti kūno kultūros, sveikatos ir kitų socialinio bei kultūrinio gyvenimo sričių įvairiapusę savitarpio priklausomybę ir sąlygotumą;

sudaryti galimybę fiziškai tobulėti, išgyventi džiaugsmą, tenkinant saviraiškos, savirealizacijos poreikį, stiprinti nusiteikimą ir gebėjimą sieti mokymąsi, darbą bei poilsį su fiziniu aktyvumu;

stiprinti moksleivio sveikatą, puoselėti kūno grožį, judesių kultūrą;

plėtoti žinias ir gebėjimus, būtinus praktikuojant įvairias kūno kultūros formas, sporto šakas;

teikti korekcinę pagalbą moksleiviui, siekiant sušvelninti fizinės raidos spragas ar sutrikimus;

puoselėti nuostatas, žinias ir gebėjimus, suteikiančius galimybę aktyviai dalyvauti kuriant (šeimoje, mokykloje, vietos bendruomenėje) kūno kultūrai ir sveikatos stiprinimui palankią aplinką.

ugdytis visuminį požiūrį į kūno kultūrą, suvokti kūno kultūros funkcijų (sveikatinimo, ugdomosios, taikomosios, sportinės) prasmingumą ir jų ryšį su sociokultūrinėmis gyvenimo sritimis;

pasiryžimą išlaikyti ir plėtoti fizinio aktyvumo gebėjimus;

norą sąžiningai bendradarbiauti sportinėje veikloje, puoselėti olimpines sporto vertybes;

nusiteikimą toleruoti kitaip mąstančius, kitokių gebėjimų bei interesų asmenis;

ryžtą racionaliai planuoti ir įgyvendinti savo fizinį aktyvumą;

puoselėti tautines kūno kultūros tradicijas ir pilietiškumą (domėtis tradicijomis, laimėjimais).

Kūno kultūra apima šias asmens fizinio ugdymo sritis: sveikatos ugdymą (savęs pažinimą, fizinį išsivystymą, sveiką mitybą, savisaugą ir apsisaugojimą nuo ligų, savikontrolę, sveiką gyvenseną); judesių kultūros ugdymą (taisyklingą laikyseną, kvėpavimą); motorinių gebėjimų ugdymą (pagal sporto šakas); fizinį aktyvumą atvirame ore (turizmą); silpnesnės sveikatos moksleivių kūno kultūrą, korekcinę kūno kultūrą.

Kūno kultūros didaktika. (2015 m. Kovo 31 d.). http://www.mokslobaze.lt/kuno-kulturos-didaktika.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 20:32