Kūno kultūros vaidmuo ugdant asmenybę


Kūno kultūros svarba. Asmenybės kultūra. Kuno kulturos reiksmė. Poziuris i kuno kultura. Kuno kultura svarbi. Mokinių teigiamo požiūrio į kūno kultūrą. Zaidimai kuno kulturai. Savoka kūno kultūra. Kūno kultūro kaip daryti vaikams. Kulturine asmenybe tai.

Kūno kultūros kursinis darbas. Įvadas. Kūno kultūros – švietimo posistemio elementas. Apie „kūno kultūros“ terminą bei kitas sąvokas. Kūno kultūros funkcijos. Sportuojantys moksleiviai. Sporto organizacijos. Kūno kultūros vaidmuo ugdant asmenybę. Apie moksleivių fizinės kultūros tikslą. Šeimos vaidmuo vaikų fiziniam ugdymui. Moksleivių gyvensenos ypatumai. Mokyklos bendruomenės narių požiūris į kūno kultūrą. Moksleivių požiūris. Pedagogų požiūris. Tėvų požiūris. Kūno kultūros vieta bendrojo lavinimo vidurinėse. Mokyklose. Kūno kultūros mokytojų skaičius ir jų profesinė veikla. Materialinė kūno kultūra ir sporto bazė. Išvados. Naudota literatūra.


Kūno kultūra, nors neatskiriama nuo švietimo sistemos ir bendrosios kultūros, yra savarankiška, specifinė visuomenės gyvenimo sritis, kurios plėtotė ir rezultatai glaudžiai siejasi su daugeliu žmogaus vertybių ir daro įtaką socialinei, kultūrinei bei ekonominei asmenybės, taigi ir visuomenės raidai. Vadinasi, visapusiškai ugdant asmenybę, kūno kultūra vaidina reikšmingą vaidmenį. Todėl, vykdant Lietuvos švietimo sistemos reformą, ir kūno kultūros posistemio formavimui skiriama vis daugiau dėmesio. Dabartiniai kūno kultūros uždaviniai vis labiau su svarbiausių asmens poreikių tenkinimu, nes sveikatos pagrindą, psichologinę žmogaus būseną dažnai lemia jo fizinė savijauta. Kūno kultūros, kaip disciplinos, reikšmę rodo jos svarba bendrojo lavinimo vidurinėse mokyklose, nes tai vienas iš nedaugelio dalykų, įtrauktų į mokymo programas nuo i iki xii klasės.

Ugdant teigiamą mokinių požiūrį į kūno kultūrą, svarbiausia yra ją įdiegti į sveikos gyvensenos režimą nuo pat vaikystės, paversti ją priemone ne tik fizinei būklei gerinti, bet ir dvasingumui, kūrybinei veiklai, valiai ugdyti. Tai ypač svarbu, nes jau ankstyvojoje vaikystėje formuojasi biologiniai sveikatos rizikos ir elgsenos veiksniai – antsvoris, padidėjęs arterinis kraujospūdis, sutrinka kai kurių medžiagų apykaita; vaikai pradeda gerti alkoholį, rūkyti, neracionaliai maitintis, tampa fiziškai pasyvūs. Todėl per visą vaiko ikimokyklinį amžių didžiausia atsakomybė tenka jo artimiems žmonėms – tėvams ir pedagogams. Nuo jų požiūrio į kūno kultūrą ir sveiką gyvenseną, nuo jų žinių šiais klausymais lygio labai priklauso vaikų sveikata, jų fizinis aktyvumas. Deja, šiandien tėvai ir mokytojai, kurie turėtų rodyti pavyzdį augančiai kartai, todėl savo fizinio pasyvumo ar abejingumo vaikų kūno kultūrai neskatina jų pomėgio fiziškai lavintis. Todėl dažnai laisvalaikiu mokiniai užsiima kita patrauklesne, reikalingesne, bet pasyvesne veikla.

Kita vertus, teigiamo mokinių požiūrio į kūno kultūrą ugdymui, be mokytojų ir tėvų paskatinamojo pavyzdžio bei jų palankios nuostatos, nemažiau svarbu yra realiai plėtoti kūno kultūros mokymo discipliną. Antai dar 1995 metais kūno kultūros ir sporto įstatymas numatė bendrojo lavinimo mokyklose tris privalomas kūno kultūros pamokas per savaitę. Tai daryti visų pirma verčia būtinumas stiprinti mokinių sveikatą, formuoti sveikos gyvensenos įgūdžius, nes, kaip rodo atlikti tyrimai, Lietuvos mokinių sveikata nėra gera. Tarp europos šalių Lietuvos mokinių sveikatingumo rodikliai vieni iš blogiausių.

Kūno kultūros vaidmuo ugdant asmenybę. (2011 m. Balandžio 28 d.). http://www.mokslobaze.lt/kuno-kulturos-vaidmuo-ugdant-asmenybe.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 12:35