Kūno odos problemos


Kosmetologijos skaidrės. Kūno odos ypatumai. Kūno riebalai. Kūno odos problemos. Celiulitas. Celiulito atsiradimo priežastys. Celiulitas. Celiulito klasifikacijos. Celiulito klasifikacija pagal Nürnberger ir Müller. Celiulito klaisifikacija pagal Paul ir kt. Celiulito klasifikacija pagal P. M. Prendergast ir kt. Celiulitas. Benaci klasifikacija. Kiri klasifikacija. Bartoteli klasifikacija. R-Fat klasifikacija. Šardono klasifikacija. Klinikiniai celiulito požymiai. Celiulitas. Celiulito skirstymas pagal patologijas. Edemos celiulitas. Riebalinis celiulitas. Intersticinis celiulitas. Pluoštinis celiulitas. Vietinis nutukimas. Celiulito profilaktikai skirtos priemonės. Kosmetinių priemonių poveikis. Celiulito vertinimo metodai. Celiulitas. Strijos. Strijų atsiradimo priežastys. Tyrimai. Strijų profilaktikos priemonės. Strijų matavimo metodai. Strijos. Žvynelinė. Žvynelinės požymiai. Žvynelinės atsiradimo eiga. Žvynelinės ligos eiga. Žvynelinės ligos formos. Žvynelinės gydymas. Žvynelinė. Nutukimas. Nutukimo požymiai. Nutukimo atsiradimo priežastys. Nutukimo mažinimo priemonės. Randai. Ligos eiga. Randų rūšys. Keloidiniai randai . Atrofiniai randai . Randus mažinančios procedūros. Fotodermatitas. Fotodermatito požymiai. Fotodermatito atsiradimo priežastys. Profilaktikos priemonės. Kūno bioritmas.


Su amžiumi, kūno raumenų atrofija yra neišvengiama. Didysis raumeninių skaidulų nykimas prasideda apie 50-tuosius metus ir apie 80-tuosius gyvenimo metus skaidulų sumažėja iki 50 % (Faulkner ir kt. 2007). Riebalų kaupimosi vietos, moters organizme, analizuojamos pagal somatotipą. Somatotipas, tai morfologinis kūno sudėjimo skirstymas.

Gilieji riebalai yra tarp paviršinės fascijos ir gyliau raumenų fascijos. Viršutinė dalis giliųjų riebalų yra įsivaizduojama linija nuo vieno klubakaulio skiauterės iki kito ir pereina per bamba.

Celiulitas Strijos Nutukimas Žvynelinė (psoriazė) Odos grybelinės ligos Kūno odos dehidratacija Fotodermatitas Alergijos Randai Spuogai.

85 – 98 proc. subrendusių moterų turi celiulitą(Makarovič, 2014). Celiulitas formuojasi hipodermos 7-8 mm gylio paviršiuje (Šardonas, 2013). 85-90 proc. moterų po brendimo laikotarpio turi vieną iš celiulito formų (Sasaki, 2013). Celiulitas pirmą kartą aprašytas dar prieš 150 metų, tačiau šis reiškinys šiandien yra viena dažniausių kūno odos problemų (Rossi, Katz, 2014).

Celiulitas – tai poodinio sluoksnio uždegimas, dėl kurio riebalinis audinys išsikiša virš dermos sluoksnio. Celiulitas – tai poodinio sluoksnio uždegimas, kai riebalinės ląstelės prasiveržia pro susilpnėjusį jungiamąjį audinį ir kartu su netinkamos formos riebalinėmis medžiagomis, panašiomis į gelį, kurios sudarytos iš riebalų, vandens ir toksinų, susikaupia fiziologiškai silpnose vietose.

M. Ž. Šardonas (2013) teigia, kad poodiniame sluoksnyje kaupiasi celiulito nuosėdos ir adipocitai. Pasak M. Ž. Šardono (2013) celiulitas kaupiasi daugiau moterims nei vyrams todėl, kad moterų odos derma yra daug elastingesnė, nei vyrų ir susidariusiam tankiam ir tvirtam riebalinių ląstelių blokui, lengviau paveikti elastingą moterų dermą. Celiulitas dažniausiai pasireiškia tiems vyrams, kuriems trūksta vyriškų hormonų.

Kūno odos problemos. (2015 m. Spalio 28 d.). http://www.mokslobaze.lt/kuno-odos-problemos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 10:11