Kuo tikėjo senovės lietuviai


Droid-app://com.google.android.googlequicksearchbox. Tp://plus.url.google.com/url?sa=j.

Tikybos skaidrės. Kuo tikėjo mūsų protėviai? Senovės lietuviai gyveno gamtoje, kuri buvo ir labai graži ir paslaptinga. Gamta buvo ir. Mūsų protėviai garbino medžius, ypač ąžuolus. Šventais laikė upes, ežerus, kalnus ir akmenis. Lietuviai garbino žalčius. Juos laikė šventais, atnešančiais žmogui sveikatą ir sėkmę. Lietuviai melsdavosi dievams Ramovėse. Jų centre būdavo aukuras su amžinąja ugnimi. Aukuras. Ugnį saugojo vaidilutės. Žyniai. Žyniai aiškino dievų valią, užėmė aukštą padėtį visuomenėje. Daugelis namuose net turėdavo savo aukurus. Aukščiausiasis Dievas. Lietuviams ir kitiems baltams žinomi aukščiausiojo Dievo vardai - Praamžius. Dievų trejybė. Lietuvių mitologijoje dievišką trejybę sudaro trys aukščiausiojo Dievo sūnūsPerkūnas. Perkūnas - atmosferos ir gamtos valdytojas. Patrimpas - Dievų trejybėje stovėjęs Perkūno dešinėje pusėje. Pikuolis - trečiasis baltų trejybės dievas. Bičių dievai ir deivės. Bubilas ( Baubilas) lietuvių mitologijoje – medaus ir bičių dievas, vyriškosios vaisingumo jėgos simbolis. Austėja lietuvių mitologijoje – spėjama bičių deivė. Dangaus dievai ir deivės. Saulė (Dievo duktė) – senovės lietuvių mitologijoje buvo Mėnulio žmona (kartais seserimi). Mėnesis (Mėnuo) – nakties šviesos dievas. Aušrinė (Aušros deivė)-lietuvių mitologijoje Aušrinės žvaigždės(Veneros). Gimimo ir mirties deivės. Laima (Laimė) – lietuvių ir latvių moteriška mitinė būtybė. Giltinė – mirties deivė, numarinanti žmones. Veliona (Velnė) - Amžinybės. Žemės dievai ir deivės. Vaisgamta (Vaižgantas) – archainė lietuvių linų. Lauksargis – lauko dievas, dirbamų laukų ir gyvulių globėjas. Namų, sodybų dievai ir deivės. Žemyna –žemės ir derlingumo deivė ir viso. Slenkstinis – namų dievas, gyvenęs po slenksčiu ir kertėse. Ugnies deivė. Gabija. Ugnies valdovė. Miško deivės. Medeina. Žvėrinė – lietuvių medžioklės, žvėrių deivė. Žvorūna siejama su Vakarine žvaigžde. Miško Motė – miško. Vandenų dievai ir deivės. Gyvybės vanduo –apgaubtas paslaptingumo. Undinės – mitinės vandens. Jūratė – jūrų deivė, vyriausioji iš visų undinių. Vėjų dievai. Viesulas – požemio dvasia. Vėjas -visatos kūrėjas, antgamtinė būtybė su sparnais ar esantis paukščio pavidalo. Žemesnieji dievai. Kovas – senovės baltų karo ir jėgos dievas. Milda– meilės, grožio, jaunystės deivė. Nijolė- nuostabaus grožio požemio valdovė. Tikėta, kad yra ir kitų paslaptingų būtybių. Aitvaras– pagoniškoji būtybė atmosferos. Ragana ir Laima. Ragana ir Laima. Laima ir Ragana.


Pikuolis - trečiasis baltų trejybės dievas. Jis susietas su mirusiųjų pasauliu, laidojimo papročiais ir apeigomis. Tai požemių, tamsos,nelaimių dievas, buvęs labai bjaurus ir piktas dievas.

Giltinė – mirties deivė, numarinanti žmones. Minima kartu su pykčio ir nelaimės dievais. Ji priklauso pačioms seniausioms deivėms. Giltinės vardas kilęs iš žodžių „gelti“, „geluonis“.Giltinė žudo geldama liežuviu.

Veliona (Velnė) - Amžinybės, būsimo pomirtinio gyvenimo deivė. Mirusiųjų vėlių deivė,turėjusi dualistinį pobūdį, t. y. išreiškė gėrį ir blogį. Ji rūpinosi vandeniu, žeme, požemiu ir jo lobiais. .

Vaisgamta (Vaižgantas) – archainė lietuvių linų, pluoštinių augalų ir vaisingumo dievybė. Rasa – lietuvių mitologijoje vasaros žalumynų ir gėlių deivė. .

Žemyna –žemės ir derlingumo deivė ir viso, kas gyva, deivė, suteikianti žemei vaisingumą. Perkūno žmona Nuo jos priklauso metų laikai.

Tikėta, kad yra ir kitų paslaptingų būtybių.

  • Tikyba Skaidrės
  • 2015 m.
  • 67 puslapiai (852 žodžiai)
  • Tikybos skaidrės
  • MS PowerPoint 9053 KB
  • Kuo tikėjo senovės lietuviai
    10 - 2 balsai (-ų)
Kuo tikėjo senovės lietuviai. (2015 m. Balandžio 27 d.). http://www.mokslobaze.lt/kuo-tikejo-senoves-lietuviai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 23:59