Kuras ir degalai


Garo katilo veikimo principas. Garo kaloringumas. Grupinė katilinė. Vandens šildymo katilai referatas. Garo katilo veikimas. Sildymo sistemos aksonometrija. Kuro kaloringumo savoka. Kuro elementai referatas. Grupinė+katilinė. Garo generatoriaus veikimo principas.

Chemijos Špera. Špera apie įvairų kurą. Pagrindinės šilumos, vandens, ir degimo produktų sąvokos. Šilumnešiai. Vanduo. Garas. Oras. Degimo produktai. Kurai. Jų rūšys. Charakteristikos. Kaloringumas, jo nustatymas. Kuro cheminė sudėtis. Kietas, skystas, dujų kuras. Jų prival, trukum. Energijos gavybos iš kuro pagrindiniai principai. Kuro degimas. Deguonies ir oro kiekis kietam ar skystam kurui sudeginti. Degimo produktų sudėtis ir kiekis deginant kietą, skystą ar dujų kurą. Degimo produktų entalpija. Entalpijos sąvoka. Šilumos perdavimas per daugiasluoksnę atitvarą. Šilumos atidavimo, laidumo ir perdavimo koeficientai. Jų reikšmės. Dimensijos. Šilumos perdavimo per sienas, perdangas, grindis ir langus nustatymas. Langai, jų konstrukcijos. Lango šilumos varža. Kaip ją padidinti ? Kaip apskaičiuoti patalpų šilumos nuostolius. Infiltracija. Nuo ko priklauso. Šilumos kiekis infiltruojamam orui pašildyti. Nuo ko priklauso įsiveržiančio į patalpas oro kiekis. Kas tai yra oro skvarba? Šildymo sitemos paskirtis. Jų tipai. Vienvamzdė, dvivamzdė šildymo sistemos, jų privalumai trūkūmai. Kaip rekonsrtruoti esamas daugiaaukščių pastatų vienvamzdės šildymo sistemas į dvivamzdės? Šildymo sistemos elementai. Ildymo prietaisai, jų tipai. Charakteristikos. Kaip parinkti šildymo prietaisą? Kas yra skirstomieji vamzdynai, stovai. Kas yra tiekiamoji ir grįžtamoji linija. Šilumnešio temperatūros šildymo sistemose. Kaip reguliuoti šilumos srautą tiekiamo į atskirą prietaisą, atšaką į kitą pastato pusę ar iš katilo, reguliavimas. Kas yra šildymo sistemos aksonometrija? Kaip ji sudaroma? Kas joje rašoma? Hidraulinis šildymo sistemos skaičiavimas. Ką reikia žinoti hidrauliniam šildymo sistemos skaičiavimui. Šilumos šaltiniai. Kas yra individuali katilinė, grupinė katilinė, rajoninė katilinė? Kokie katilai jose įmontuojami? Vandens šildymo katilai. Kūrai naudojami katiluose. Pagrindinės vandens šildymo katilo charakter-os. Ką reikia žinoti, norint parinkti andens šildymo katilą? Katilų klasifikacija. Parametrai. Kokie katilai gaminami lietuvoje? Garo katilo veikimo principas. Vandens šildymo katilinės su sekcijiniais katilais įrengimai. Šilumos timklai. Įvadas į pastatą. Šilumos punktas, jo įrengimai. Kas yra centralizuoto šilumos tiekimo sistema. Iš kur tiekiama šiluma? Jos parametrai. Šilumos trasos. Jos elementai. Paklojimo budai. Esamų šilumos punktų trūkumui ir būdai jiems patobulinti. Kaip nustatyti oro kiekį, būtiną patalpoms vedinti. Kas yra natūrali ir priverstinė oro cirkuliacija. Oro paė


Pastatams šildyti, vedinti, medž. Ir gaminius džiovinti reikia turėti tarpininką kuris tiektų šilumą. Šis tarpininkas vadinamas šilumnešis. Jo gali būti vanduo, garas, oras arba degimo produktas. Kiekvienas iš jų charakteringas savo parametrais. Pagrindinis parametras šilumos srautas. Kuris neša tekia, atiduoda, perduoda šilumą mažiau įkaitinusiam paviršiui . Šilumos srautas žymim raide q (y) ir gali būt matuojamas j/s, kj/h, w(kcal/h). 1kcal/h=. 186kj/h=. 163w. 1w=. 6kj/h=. 86kcal/h. Šilumos kiekis q. Matuojami j, kj, mj (kcal). Kitas parametras temperatūra. Tai yra kūno molekulių judesio vidutinės kinetinės energijos matas. Žinomas dvi temperatūros: termodinaminė ir tarptautinė. Trigubojo taško temperatūra- fiz. Pusiausvyros taškas. Šį tašką galima pasiekti. 00611ba. Praktiniams darbams naudojama tarptautinė. Temperatūra pagrista 6pastoviais taškais ir šį temperatūra vadinama celsijaus. Sekantis parametras yra slėgis. Slėgis- yra jėga veikianti ploto vienete. Termodinamikoje skiriama a)absoliutus slėgis- tai slėgis atskaitomas nuo absoliutinio nulio; b)barometrinis- aplinkos (oro) matuojamas barometrais; c)manometrinis slėgis- tai slėgis vandens garo arba dujų aukštesni pagrindinis šilumnešis yra vanduo. Juo temperatūra visada 0°. Viršutinė 150° [0°

Garas- tai dujinė vandens būsena. Esant atmosferiniam slėgiui garo temperatūra yra 100°c. Toks garas kuris gautas verdant vadiname sočiųjų garu, kurio temperatūra yra lygi virimo temperatūrai. Šis garas charakterizuojamas garo entalpija i . Tai yra šilumos kiekis į 1kg garui (kj/kg). Specifinis turis tai turis kuri užima 1kg garo v - m3/kg. Tv, i , z, v =f(p). Sotusis drėgnas garas charak. Garo drėgnumo laipsniu. (1-x) x-išgarinto drėgmės skaičius (1-x)×100 procentais. Garo katiluose paprastai būna. 2ø10%. Perkaitintojo garo pagrindinės charak. Perkaitinto garo temp. Tpg°c.

Oras. Naudojamas šildymo, oro kond. Sist. Vedimo, džiovyklose. Susideda: 1)deguonis o2-. 1%(21%); 2)azotas n­2-. 55%(. 13%); 3)argonas a2-. 3%(. 94%); 4)anglies dvideginis co2 –. 05%(. 03%) [pirmas skaičius –1kg oro, antras- 1nm3 oro]. Pagrindinė oro charakteristika jo temperatūra 0°

  • Chemija Šperos
  • 2010 m.
  • 4 puslapiai (8158 žodžiai)
  • Chemijos šperos
  • Microsoft Word 46 KB
  • Kuras ir degalai
    8 - 1 balsai (-ų)
Kuras ir degalai. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/kuras-ir-degalai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 16:47