Kurčiųjų mastymo ugdymas


Pedagogikos referatas.

Rankos - pažinimo proceso dalis kurčių ir neprigirdinčių vaikų raida. Kurtieji mokykloje savarankiškumas kaip mąstymo ugdymas bendravimo svarba mąstymui kalba ir mąstymas kurčiųjų mąstymo ugdymas. Darbinis auklėjimas. Vaizduojamoji veikla. Meninis ugdymas. Dalykinė praktinė veikla. Fizinis aktyvumas. Žaidimai. tėvų įtaka vaikų mąstymo ugdymuisi. išvados 10. literatūra 11. priedas praktinė dalis – žaidimas „ įžanga. Mąstymo vystymasis. Gestų kalba. Žmogus su klausos negalia. Rankos - pažinimo proceso dalis. Kurčių ir neprigirdinčių vaikų raida motorinė raida. Percepcinė raida. Abstraktus mastymas. Socialinė ir emocinė raida. Kurtieji mokykloje. Savarankiškumas kaip mąstymo ugdymas. Bendravimo svarba mąstymui. Kalba ir mąstymas. „ Oraliniame “ sakytiniame metode. Totalioji komunikacija. Dvikalbiu bilingviniu būdu. Siužetinių vaidybinių žaidimų , žaidimų pagal taisykles. Didaktinių žaidimų. „ laisvo klasifikavimo užduotys “. Ugdomuose žaidimuose. Intelektiniai žaidimai. literatūra ališauskas. Bendroji psichologija. –. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas. Mokykla kurtiesiems. Sutrikusios klausos vaikų ugdymas. Specialiųjų poreikių vaikų ugdymo tobulinimas.


Kurtumas – visiškas negirdėjimas arba klausos susilpnėjimas, kai neįmanoma laisvai bendrauti sakytine kalba (žmonėms, kurių kalba išlikusi) arba neįmanoma savarankiškai išmokti kalbos (vaikams, kurie jos dar neišmokę). Visiškas negirdėjimas pasitaiko retai. Ir kurti vaikai gali jausti (suvokti) didelį triukšmą. (P.Zachovajevas, V. Ivaškienė, 2000)

Šiame darbe ir bus apžvelgiamos kurčiųjų bei neprigirdinčiųjų problemos tiek mokykloje, tiek aplamai buityje. Kurčiųjų mąstymas stipriai atsilieka vystymesi nuo girdinčiųjų, todėl bus nagrinėjami įvairūs mąstymo ugdymo metodai, sąsajos su kalbos ugdymu, bendravimu, savarankiškumo ugdymu. Rašant darbą, naudotasi vadovėlių bei kitų mokymosi priemonių medžiaga, publikacijomis periodiniuose leidiniuose, mokslo darbais bei kita medžiaga iš interneto puslapių.

LR Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme (2005) akcentuojama, kad visi neįgalieji, kad ir kokia būtų jų negalios priežastis, pobūdis ir pasireiškimo laipsnis, Lietuvos Respublikoje turi tas pačias teises, kaip kiti šios šalies gyventojai. Labai svarbus punktas, kad neįgaliesiems, negalintiems savarankiškai įgyvendinti savo teisių, visuomenė ir valstybė teikia papildomą paramą ir garantijas. Todėl galima teigti, kad valstybė pripažino visuomenėje egzistuojančią neįgalių žmonių socialinę grupę ir įteisino jos buvimą šalia kitų socialinių struktūrų. (L. Samsonienė, 2006)

Neprigirdintys ar kurti vaikai dažniausiai turi ir antrinio pobūdžio kalbos bei komunikacijos sutrikimų (neišsivysčiusią kalbą, fonetinių ir fonologinių sutrikimų, rašytinės kalbos sutrikimų). Net ir nežymus neprigirdėjimas jau sunkina vaiko kalbos vystymąsi ir turi įtakos mokymuisi ir išmokimui. (V. Liaudanskienė, A. Vilūnienė, 2006).

Anksti apkurtusio vaiko mąstymas ankstyvajame vystymosi etape yra labai savitas. Vaiko mąstymo operacijos dažniausiai formuojasi, suvokiant konkrečius daiktus ir reiškinius. Pamažu kurti vaikai išmoksta skirti analizuojamo objekto pagrindines dalis nuo neesminių, nuosekliai vardyti visas dalis (pavyzdžiui, augalo dalis, gyvulių kūno dalis), gerai įsivaizduoti visą jų sandarą. (L.Tamošiūnienė, 1981)

Kurčiam vaikui rankos pažinimo procese labai svarbios: joms tenka papildomų funkcijų ir kaip pažinimo, ir kaip bendravimo priemonei. Kurčiojo rankos yra ypač svarbi bendravimo mimika, gestais ir daktiline kalba (pirštų) priemonė. (L.Tamošiūnienė, 1981)

Percepcinė raida. Kaip ir regos sutrikimai, klausos sutrikimai leidžia pamatyti, ar veikia pojūčių kompensacija. Negalintys matyti vaikai dažnai gali geriau pasinaudoti kitais pojūčiais – lyta, klausa. Tačiau jei šeimoje naudojama ženklų kalba, tai vaikas taip pat turi tą galimybę. Jei vaikai nenaudoja ženklų kalbos, jiems sunkiau sekasi įsivaizduojamos užduotys, užduotys, sprendžiamos mintyse.

Abstraktus mastymas. Negirdėjimas yra susijęs su negalėjimu abstrakčiai gerai mąstyti. Manoma, kad abstraktaus mąstymo raidą skatina tam tikra aplinka. Norint, kad raida vyktų toliau, po konkrečių operacijų stadijos (pagal Piaget), užtenka mokyklinio ugdymo. Bet kurtiesiems mokykloje sekasi sunkiai. Jie prasčiau skaito ir rašo, ir taip pat jiems mažiau pasiekiami kiti šaltiniai (pokalbiai, TV), todėl jiems sunkiau abstrakčiai mąstyti. Kadangi jie negirdi šnekamosios kalbos, kilo klausimas, kaip jie koduoja informaciją? Manoma, kad negirdintys geriau išlaiko vizualinę informaciją, o ne verbalinę. Vienas būdų tai patikrinti būtų pažiūrėti, kaip jie atsimena skirtingą informaciją. Kai tik tyrimų metu užduotys turi vizualinės informacijos, jie atlieka, t.y. atsimena informaciją daug geriau negu girdintys. (M. Giedraitytė, 2010)

Socialinė ir emocinė raida. Kalbos ypatumai lemia socialinę raidą ir bendravimą. Svarbiausias veiksnys, kuris lemia kurčio vaiko ir tėvų bendravimą, yra tėvų girdėjimas / negirdėjimas. Vaikai, kurie negirdi ir kurių tėvai negirdi, sugeba taip pat gerai bendrauti su savo tėvais ir žmonėmis, kurie naudoja ženklų kalbą, kaip ir girdintys žmonės. Tačiau kurti vaikai, kurių tėvai girdi, gali turėti problemų. Nes dauguma girdinčių tėvų nenori pagalbos ir bendrauja su negirdinčiu vaiku ne pačiais tinkamiausiais jam būdais. (M. Giedraitytė, 2010)

  • Pedagogika Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 15 puslapių (6366 žodžiai)
  • Mokykla
  • Pedagogikos referatai
  • Microsoft Word 45 KB
  • Kurčiųjų mastymo ugdymas
    10 - 8 balsai (-ų)
Kurčiųjų mastymo ugdymas. (2016 m. Vasario 08 d.). http://www.mokslobaze.lt/kurciuju-mastymo-ugdymas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 02:26