Kūrėjo tema lietuvių literatūroje


Lietuvių rašinys.

Kūrėjo tema lietuvių literatūroje.


„Menininkas privalo aukotis menui, panašiai kaip bitės, atiduodančios gyvybę kartu su savo gyliu“,– teigė XX amžiaus vidurio amerikiečių eseistas, filosofas ir poetas Ralfas Voldas Emersonas. Iš dalies su šiuo teiginiu galima sutikti, nes kūrėjas dėl meno gali atsisakyti savo svajonių ar gero gyvenimo. Tačiau yra ir tokių, kurie kenčia ne todėl, kad išsižada tikslų, bet dėl to, kad yra nesuprasti žmonių. Tokius kūrėjus pavaizdavo poetai, kurie priklausė skirtingiems laikotarpiams. Romantizmo srovės atstovas A. Mickevičius aprašė ambicingą Konradą, katastrofų laikotarpiui priklausiąs V. Mačernis dvejojantį menininką ir išeivių literatūrai – A. Škėma kenčiantį Antaną Garšvą.

Pirma, išdidaus ir išskirtinio kūrėjo tema atsiskleidžia Adomo Mickevičiaus, XIX amžiaus pirmos pusės lietuvių bei lenkų poeto, priklausiusio romantizmo srovei ir dariusio didžiulę įtaką lietuvių tautinei savimonei ir literatūrai, kūryboje. Mokslas, tėvynė ir dorybė rašytojui buvo idealas ir gyvenime, ir poezijoje. Ryškiausią jo kūrybinį palikimą sudaro poemos: „Ponas Tadas“, „Gražina“ ir „Vėlinės“. Pastarojo kūrinio trečioje dalyje „Improvizacija“ (ji yra ypatingo įkvėpimo, kūrybinės ekstazės vaisius, bene įspūdingiausias poemos tekstas) atsiskleidžia menininko paveikslas. Iš Konrado monologo pradžios aiškėja, jog jis - vienišas dainius, svarstantis, ar yra reikalingas kitiems. Taip pat kūrėjas dvejoja, ar atsiras toks žmogus, kuris supras jo dainas bei suvoks, iš kur šis semiasi minčių kūrybai.

  • Lietuvių kalba Rašiniai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 2 puslapiai (993 žodžiai)
  • Mokykla
  • Lietuvių rašiniai
  • Microsoft Word 13 KB
  • Kūrėjo tema lietuvių literatūroje
    10 - 8 balsai (-ų)
Kūrėjo tema lietuvių literatūroje. (2016 m. Balandžio 18 d.). http://www.mokslobaze.lt/kurejo-tema-lietuviu-literaturoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 09:03