Kuršių marios


Geografijos referatas. Kuršių marios. Krantai. Hidrologinis režimas. Terminis ir cheminis režimas. Augalija ir gyvūnija. Žvejyba. Laivyba. Geologinė raida. Tyrimo istorija. Literatūra. Kuršių marios ištįsusios iš šiaurės į pietus.;pietuose plačiausios, į šiaurės tolydžio siaurėja ( forma panaši į trikampį ). Šiaurėja Klaipėdos sąsiauriu jungiasi su Baltija ; prie pat jūros sąsiauris yra 390 m pločio. Vakaruose marias nuo Baltijos skiria Kuršių nerija. Jos rytiniame ( marių ) krante yra kyšulių - ragų; didžiausi ( iš šiaurės į pietus ): Agilo, Bulvikio, Grobšto, Rasytės. Didžiausios įlankos : Agilo, Pervalkos, Karvaičių, Didžioji ir Mažoji Preilos, Brukio. Pietiniai marių krantai daugiausia žemi, pelkėti. Prie jų vietomis, ypač vidurinėje dalyje, ties Pustų ragu, yra bangų abrazijos atidengtų ir nugludintų riedulių sankaupų. Į rytus nuo marių yra Nemuno deltos žemuma, kurios krantai taip pat žemi, pelkėti. Čia yra 2 dideli kyšuliai: šiauriau - 5-6 m virš vandens iškilęs moreninis akmeningas Ventės ragas, piečiau - žemas samplovinis smėlinis Liekų ragas; 2 didelės įlankos - Kniaupas ir Gaurinė, arba karklė. Tarp ventės rago ir Klaipėdos krantai vietomis kiek aukštesni. Kranto linijos ilgis 324 km.


Kuršių marios, lagūna baltijos pietryčiuose, į pietus nuo klaipėdos. Plotas 1584 km. Šiaurės dalis priklauso Lietuvai, pietinė-kaliningrado sričiai. Ilgis 93 km, didžiausias plotis 46 km. Didžiausias gylis 5,9 m ( marių vid. Dalyje ), vidutinis gylis 3,8 m. Vandens tūris 6,0 km.

Krantai. Čia yra dideli kyšuliai: šiauriau - 5-6 m virš vandens iškilęs moreninis akmeningas ventės ragas, piečiau - žemas samplovinis smėlinis liekų ragas; didelės įlankos - kniaupas ir gaurinė, arba karklė. Kranto linijos ilgis 324 km.

Dugnas gana vienodas, ypač pietinėje dalyje - budume, kur vyrauja apie m gylis. Čia yra nedidelės seklumos. Žymiausia jų - labgaršva ( apie km, gylis apie 1,6 m ) yra per 3,5 km į šiaurę nuo deimenos žiočių. Marių šiaurinėje dalyje dugnas taip pat gana lygus, gylis apie m, tik vakariniu pakrašiu, palei kuršių neriją, tesiasi 3-5 m gylio pavandeninė rina - panerijos duburys. Jis susidarė dėl dugno grunto deformacijos, slenkant kopoms į priekį. Duburys yra laivybos farvateris. Sudėtingiausias dugno relfas yra dubens centre - vidmarėse ( tarp kuršių nerijos, ventės bei liekų ragų ; čia įteka atmeta ir skirvytė ). Vidmarių gylis daugiau kaip m; yra seklumų: akmeningos kalvos ( gylis 1,8 m ) ir akmenės ( 1,9 ) seklumos, smėlinga ežios sekluma ( ilgis km; gylis apie 1, m ).

Kuršių marių dugne, ypač šiaurinėje ir centrinėje dalyse, gruntas daugiausia smėlingas. Dumblingos nuosėdos dengia beveik visą dubens pietinę dalį ir visus marių pagilėjimus. Priekrantėje išilgai kuršių nerijos vėjas pripusto kopų smėlio. Ties pietų krantu, rybačiu ( rasyte ) ir apie ventės ragą dugne yra moreninio priemolio ir riedulių. Marių dugno nuosėdose, ypač dumble, daug orgagininės kilmės vietinių ir upių suplugdytų medžiagų. Nuosėdos nesluoksniuotos, nes stipresnės bangos išjudina ne tik visą vandens storymę, bet ir nuosėdas. Nuosėdos labai išlygina marių dugną. Per metus jų susikaupia vidutiniškai 4,4 milijono m. Dėl to marių vandens tūris 1840-1958 sumažėjo 0,53 km.

Hidrologinis režimas. Į mares įteka 25 upės ir upeliai. Be nemuno deltos šakų atmatos, skirvytės, hilijos ir pakalnės, įteka danė, nemunynas, deimana ir kitos mažesnės upės. Iš marių deimena ir priegliumi galima nuplaukti į aistmares. Marių baseinas 100`500 km, jo 98 / prklauso nemunui. Per metus ( 1812- 1968 tyrimų duomenimis ) upė atplugdo vidutiniškai 23,1 km vandens ; daugiause atplugdė 1916 ( 33,8 ), mažiausiai - 1842 ( 15,1 km ). Iš kritulių prirenka vidutiniškai 1,4 km. Per klaipėdos sąsiaurį iš jūros įteka apie km vandens.

  • Geografija Referatai
  • 2010 m.
  • Jokūbas
  • 4 puslapiai (1250 žodžių)
  • Geografijos referatai
  • Microsoft Word 7 KB
  • Kuršių marios
    8 - 3 balsai (-ų)
Kuršių marios. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/kursiu-marios.html Peržiūrėta 2017 m. Lapkričio 23 d. 02:14