Kūrybos psichologija


Psichologijos referatas. Kūrybos psichologijos apibrėžimas. Ką nagrinėja kūrybos psichologija. Kas yra kūrybiškumas. Kūrybos metodai ir kūrybiškumo lavinimo būdai. Kūno gražinimo metodus. Filmų kūrimą , televizijos , internetinės erdvės. Teatras , opera , operetė , šokis. Mokslinė kūryba. Pojūčių lavinimas. Projekciniai metodai. Koks žmogus yra kūrybiškas ? Kokios charakterio savybės būdingos kūrybiškam žmogui. Kuo kūrybinė veikla gali padėti žmogui. Kam kūrybiškumas reikalingas kasdieniniame gyvenime. Kokios yra kūrybos stadijos etapai ? Apibūdinkite juos. Įkvėpimas nušvitimas. Tikrinimas detalizavimas , įvertinimas. Talentingo žmogaus , genijaus bruožai. Kas trukdo efektyviai kurti , kokie yra kūrybos proceso trukdžiai. Kokios yra žmogaus sugebėjimų gabumų rūšys ? Apibūdinkite jas. Erdviniai , vaizdiniai sugebėjimai. Lingvistiniai , kalbiniai , verbaliniai sugebėjimai. Loginiai , matematiniai sugebėjimai. Muzikiniai sugebėjimai. Kūno , kinestetiniai , judesių sugebėjimai. Tarpasmeniniai , bendravimo sugebėjimai. Intrapsichiniai , dvasiniai sugebėjimai. Freud kūrybiškumo samprata. Laisvųjų asociacijų. Kaip paaiškintumėte libido įtaką kūrybiškumui. Kaip sapnai ir laisvųjų asociacijų metodas padeda kūrybai. Ką reiškia sublimacija. Fromm kūrybiškumo samprata. Kokios yra dvi kūrybos reikšmės , prasmės. Kokios yra penkios sąlygos , kurių reikia kūrybiškam požiūriui atsiskleisti. Maslow kūrybiškumo samprata. Kokios yra trys kūrybiškumo rūšys. Kokie yra kulminaciniai potyriai , kurie reikalingi , kad žmogus išgyventų kūrybiškumą. Kas būdinga save realizuojantiems žmonėms. Rogers kūrybiškumo samprata. Kas tai yra „ socialinis naudingumas “ kūryboje ? Ar kiekvienas žmogus gali būti kūrybiškas ? Kodėl. Kokie yra saviraiškos būdai. Kokios yra vidinės ir išorinės sąlygos , būtinos kūrybiškumui atsiskleisti.


Kūrybos metodai. Kūrybos metodų yra tikrai labai daug, tačiau jų pagrindas yra vaizduotės, fantazijos, kūrybiškumo atpalaidavimas ir intelekto „įdarbinimas“. Taigi kūrybos metodais galima vadinti visą procesą, kada yra kas nors kuriama.

Galima pradėti vardint įvairius dailės metodus: piešimas, tapyba, grafika, koliažas, skulptūra, keramika, tekstilė, įvairūs raižiniai, vitražas, stiklo dirbiniai, freska, mozaika ir pan. Prie dailės porūšio galima priskirti rankdarbių kūrimą (siuvimas, mezgimas, siuvinėjimas, papuošalų gamyba, juvelyrika, amatai). Dar dailės sritis apima kūno gražinimo metodus- šukuosenos kūrimas, makiažas, manikiūras, pedikiūras ir pan. Labai arti dailės yra ir dizainas- interjero, eksterjero dizainas, floristika, apželdinimo menas, rūbų dizainas ir pan. Arti dizaino ir dailės yra architektūros kūrimo metodai.

Toliau eina literatūra: automatinis, pasąmoninis rašymas (kai rašoma viskas, kas ateina į galvą ir kuo greičiau) taip pat laisvųjų asociacijų metodas (kai išrenkamas svarbus, raktinis žodis ir rašoma kuo daugiau asociacijų į tą žodį) arba tikslingas rašymas- poezijos, prozos kūrimas, dramų, pjesių rašymas, pasakų, stebuklinių tekstų kūrimas. Taip pat prie literatūros metodų priskiriama dienoraščio, įvairių savirefleksijos, savianalizės tekstų kūrimas.

Reikia nepamiršti ir muzikos bei jos pateikimo metodų: dainavimas, ritmo mušimas, muzikos kūrimas, grojimas įvairiais instrumentais, švilpavimas, muzikos klausymas.

Dar reikia paminėti medijų meną: fotografiją, reklamos, filmų kūrimą, televizijos, internetinės erdvės kūrimo metodus.

Taip pat svarbu prisiminti ir vaidybinius menus: teatras, opera, operetė, šokis.

Atskirai galima pristatyti ir sporto meną: įvairios gimnastikos rūšys, dailusis čiuožimas, sinchroninis plaukimas ir pan. Be to, gali būti meniškai ir labai kūrybiškai atlikti kamuolio perdavimai komandinėse sporto šakose, estetiškai ir vaizdingai įmušti įvarčiai, pelnyti taškai, atliktas šuolis į vandenį nuo tramplino ir t.t.

Kita plati sritis- mokslinė kūryba. Štai keletas šios kūrybos metodų- įvairių matematinių, loginių užduočių sprendimas, kryžiažodžių, galvosūkių, rebusų sprendimas, strategijų, planų kūrimas, moksliniai išradimai, moksliniai tyrimai ir jų apžvalga, informacinių technologijų kūrimas ir pan.

Svarbi sritis yra žmogaus psichinių procesų lavinimas, ką galima būtų priskirti ne tiesiogiai prie kūrybos, bet prie psichologijos metodų. Kūrybiškumą skatina ir vaizduotę, fantaziją atveria pojūčių lavinimas. Žmogus turi penkis pojūčius: klausa, rega, skonis, uoslė, lytėjimas.

Klausa leidžia patirti ir išgyventi garsus. Namuose reikėtų turėti būgnelių, varpelių, lazdelių ritmui mušti. Galima pasidaryti barškučių, į plastikinius butelius įdedant kuo įvairesnių daiktų: akmenėlių, kankorėžių, pupelių, ir stebėti, kuo jų skleidžiami garsai skiriasi, kaip skamba akmenėliai, o kaip- kankorėžiai? Taip pat galima klausytis ir bandyti apibūdinti garsus, kuriuos girdime: ar tai šiurkštus, ar švelnus garsas, ar garsus- ar tylus, ar malonus- ar erzinantis? Dar galima užsimerkti ir minutę klausytis visų garsų, kurie yra aplink. Po to reikėtų pamėginti įvardinti visus garsus, kuriuos girdėjom. Dar labai lavina kūrybiškumą gamtoje girdimi garsai ir bandymas juos apibūdinti, o gal net atkartoti: įvairių paukščių čiulbėjimas, gyvūnų skleidžiami garsai, medžių ošimas, vandens čiurlenimas ir pan.

Lytėjimo pojūtis padeda pažinti pasaulį per prisilietimus. Todėl svarbu kartais pavaikščioti basomis, ypač- po įvairios tekstūros paviršius: smėlį, akmenis, vandenį, kilimą, medines grindis, žolę, kruopas, rankšluostį, švitrinį popierių. Taip pat galima nežiūrint pačiupinėti įvairius daiktus, pavyzdžiui- iš savo rankinės. Reikia stebėti, kokius jausmus sukelia daiktų lietimas ir ar įmanoma nematant juos atpažinti.

Kūrybos psichologija. (2015 m. Lapkričio 06 d.). http://www.mokslobaze.lt/kurybos-psichologija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 05:16