Kvėpavimo organų ligos ir slauga


Medicinos konspektas. Pagrindiniai tyrimo metodai. Kvėpavimo organų ligų rizikos. Plaučio vėžio. Atmosferos oro užterštumas. Lėtiniam bronchitui. Plaučių vėžiui. Socialiniai ir ekonominiai veiksniai. Ūminės respiracinės infekcijos. Kvėpavimo takai , plaučiai ir krūtinplėvė. Ertmė , gerklos , trachėja , bronchai. Virpamojo epitelio. Bronchų gleivinės. Virpamuoju epiteliu. Deguonies parcialinis slėgis siekia 160 mm Hg. 100 mm Hg. Arteriniame kraujyje deguonies parcialinis slėgis yra apie 100 mmHg , anglies dioksido - 40 mmHg. Dujų ir kraujo pasiskirstymas plaučiuose priklausomai nuo kūno padėties. Stovima ir pusiau sėdima padėtys. Šoninė padėtis. Žema gulimoji nugaros padėtis. Bendrosios sergančiųjų kvėpavimo organų ligomis slaugos problemos. Dažniausiai ligonius vargina sekančios slaugos problemos. Slaugos planas. Slaugos duomenys. Slaugos veiksmai gerinantys kvėpavimo funkciją ir mažinantys dusulį. Deguonies terapija. Deguonies tiekimo būdai. Paprastas kaukes. Venturio kaukė. Deguonies palapinės. Ligonį intubavus. Kosulio tipai drėgnas. Drėgno kosulio gydymo taktika. Kosinčio ir skrepliuojančio ligonio slauga. Atkosėjimas krauju. Kraujuojančio iš plaučių ligonio slauga. Krūtinės skausmas. Slaugos tikslas. Slaugos veiksmai , mažinantys krūtinės skausmą. Slaugos rezultatų įvertinimas. Karščiuojančio ligonio slauga. Plaučių uždegimu sergančio ligonio karščiavimas. Slaugos veiksmai , mažinantys karščiavimą. Šaltkrėtis , gausus prakaitavimas. Slaugos veiksmai. Organizmo eksikacija dehidratacija. Slaugos veiksmai , norminantys skysčių pusiausvyrą organizme. Nusilpimas , aktyvumo sumažėjimas , savirūpos stoka. Slaugos veiksmai , stiprinantys ligonio sveikatą. Nusiminimas , baimė , bloga nuotaika. Svorio sumažėjimas. Slaugos veiksmai siekiant padidinti ligonio svorį. Slaugos rezultatai.


Kvėpavimo organų sistemą sudaro nosis, nosiaryklė, gerklė, trachėja, bronchai,plaučiai. Sistemos paskirtis - aprūpinti organizmą jo gyvybinei veiklai reikalingu deguonimibei kitomis dujinėmis medžiagomis ir pašalinti gyvybinių procesų metu susikaupusį angliesdioksido perteklių bei kitas organizmui nebenaudingas dujines medžiagas.

Kvėpavimo organų ligos svarbios tuo, kad jomis sergama dažniausiai, o mirtiespriežasčių struktūroje jos užima ketvirtą vietą po širdies ir kraujagyslių ligų, įvairių organųnavikų, traumų ir apsinuodijimų.

Svarbiausi kvėpavimo organų ligų rizikos veiksniai, tie, kurie sudaro sąlygasprasidėti ligai. Nustatyta nemažai lėtinių nespecifinių plaučių ligų (lėtinio bronchito,bronchinės astmos, plaučių emfizemos formavimąsi skatinančių veiksnių. Tai rūkymas,atmosferos užterštumas, nepatenkinamos socialinės ir ekonominės gyvenimo sąlygos,profesinės žalingos medžiagos, nenormaliai didelis bronchų reaktyvumas, ūminėsrespiracinės infekcijos,' vaikų respiraciniai sutrikimai, žema temperatūra ir kai kurie kiti orobei klimato ypatumai, atopinis polinkis sirgti tam tikra liga, dažniausiai bronchine astma, α1antitripsino stoka.

Svarbiausi plaučio vėžio rizikos veiksniai yra rūkymas, aplinkos oro užterštumaskancerogeninėmis medžiagomis, profesinės kancerogeninės medžiagos, ūminės ir lėtinėskvėpavimo organų ligos, sukeliančios bronchų epitelio metoplaziją. Pneumoniją skatinaperšalimas ir su juo susijusi ūminė respiracinė infekcija, ūminis ir lėtinis bronchitas bei kitosbūklės, bloginančios drenažinę bronchų funkciją, ilgas gulėjimas po operacijos ar dėl kitųpriežasčių, nes sumažėja diafragmos judrumas, ligos ir vaistai, slopinantys organizmoimuninę sistemą bei mažinantys organizmo atsparumą infekcijai (cukrinis diabetas, lėtinėsširdies ligos, alkoholizmas). Svarbiausi rizikos veiksniai yra rūkymas, aplinkos oroužterštumas, socialinės ir ekonominės gyvenimo sąlygos, ūminės respiracinės ligos.

Rūkymas yra pats svarbiausias daugelio kvėpavimo organų ligų rizikos veiksnys.Rūkantieji lėtiniu bronchitu suserga vidutiniškai 5,5 karto, plaučių vėžiu - 10 kartų dažniaunegu niekada nerūkiusieji. Rūkymas netiesiogiai skatina pneumoniją, sutrikdydamas bronchųdrenažinę funkciją, ir bronchinę astmą, didindamas bronchų reaktyvumą. Taigi kuo mažiaugyventojai rūkys, tuo mažiau sirgs plaučių ligomis. Nustatyta, kad nerūkančių tėvų vaikai 10

- 20% rečiau rūko negu rūkančių. Svarbus gydytojų ir slaugos specialistų uždavinys -pedagoginė ir šviečiamoji prevencinė veikla siekiant pakirsti rūkymo įpročio plitimąvisuomenėje, dirbant individualiai ir grupėse su pacientais ir apskritai gyventojais.

Atmosferos oro užterštumas sudaro palankias sąlygas lėtiniam bronchitui irplaučių vėžiui prasidėti. Lėtiniam bronchitui didžiausią įtaką daro atmosferos oroužterštumas sieros dioksidu, sulfatais, dūmais, dulkėmis ir netirpiomis medžiagų dalelėmis,plaučių vėžiui - užterštumas sunkiųjų metalų (gyvsidabrio, švino, arseno, kadmio, berilio,chromo, nikelio), asbesto cianidų, nitritų, nitratų, organinių chloro junginių, pesticidų,detergentų, organinių tirpiklių dalelių. Išsivysčiusiose šalyse orą daugiausia teršia motorinistransportas, elektrinės šiluminės stotys, miškų gaisrai ir kiti degimo procesai, pramonėsįmonės, aviacija, geležinkelio ir vandens transportas.

Lietuvoje aplinką daugiausia teršia katilinės, šiluminės elektrinės, gamyklos,'motorinis transportas. Dažniausias mūsų šalies atmosferos oro teršalas yra sieros dioksidas.Nustatyta, kad plaučių vėžiu daugiau sergama miestuose, kurių aplinkos ore yra padidėjusikancerogeno 3,4 benzpireno koncentracija, ypač arti didelių chemijos pramonės įmonių.Pavojingo kancerogeno benzpireno Šiauliuose nrt 10 kartų daugiau už maksimaliusnormatyvinius dydžius (1988 m. duomenys). Atmosferos užterštumas yra valstybinėproblema, kurią turi nagrinėti daugelis žinybų. Individualios pastangos gali būti veiksmingostik tam tikrų žmonių sveikatai. Žmogus ar šeima gali pasirinkti gyvenamąją vietą, apdairiaivengti kontakto su teršalais, sveikai gyventi, daug laiko praleisti gamtoje, pakankamaijudėti.

Socialiniai ir ekonominiai veiksniai - tai buitinės gyvenimo sąlygos, pajamos išdalies išsilavinimas ir kultūra. Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis, mažai uždirbantysgyventojai maždaug tris kartus dažniau serga lėtiniu bronchitu negu daug uždirbantys,gyvenantys bloguose butuose - maždaug du kartus dažniau negu tie, kurių gyvenimosąlygos geros, pradinį mokslą baigę - septynis kartus dažniau negu turintys aukštąjį irketuris kartus dažniau negu turintys vidurinį ar specialųjį vidurinį išsilavinimą. Žmonės,kurių ekonominės ir socialinės gyvenimo sąlygos blogos, dažniau rūko ir vartoja alkoholį.Šiam rizikos veiksniui neutralizuoti svarbu asmeninės pastangos ir valstybinės priemonės:ekonomikos augimas, darbo vietų užtikrinimas, išsilavinimo ir kultūros lygio kėlimas,gyventojų sveikatos mokymo ir sveikatos ugdymo programų įgyvendinimas.

Ūminės respiracinės infekcijos iš dalies rodo organizmo užsigrūdinimą,sanitarinės kultūros lygį, organizme esančius funkcinius ir struktūrinius pokyčius,sudarančius palankias sąlygas ligai. Nustatyta, kad Lietuvoje dažnai (ne mažiau kaip triskartus per metus) ūminėmis respiracinėmis ligomis serga 4,2% vyrų. Jie lėtiniu bronchituserga keturis kartus dažniau negu kiti žmonės. Kartotinai persirgtas ūminis bronchitas,pneumonija ir kitos ūminės respiracinės ligos užima trečią vietą tarp svarbiausių lėtiniobronchito priežasčių. Visos respiracinės ligos dažniausiai esti tiesiogiai susijusios superšalimu. Nuoseklus organizmo grūdinimas, fizinis aktyvumas ir sportas, orą atitinkantiapranga, kvėpavimo ligų prevencinių priemonių taikymas, atsisakymas žalingų įpročių(rūkymo, piktnaudžiavimo alkoholiu) mažina ūminės respiracinės infekcijos pavojų.

  • Medicina Konspektai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 42 puslapiai (14911 žodžių)
  • Medicinos konspektai
  • Microsoft Word 77 KB
  • Kvėpavimo organų ligos ir slauga
    10 - 2 balsai (-ų)
Kvėpavimo organų ligos ir slauga. (2015 m. Birželio 15 d.). http://www.mokslobaze.lt/kvepavimo-organu-ligos-ir-slauga.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 03:03