Laikinas sulaikymas tikslai ir procedūra


Sulaikymo tikslai. Laikino sulaikymo tikslai. Laikinas sulaikymo tikslai. Laikinas sulaikymas literatura. Laikinojo sulaikymo. Laikino sulaikimo tikslai. Žmogaus teisių ribojimas+kursinis darbas.

Teisės kursinis darbas. I. Įvadas. Ii. I laikinasis sulaikymas: apibrėžimas, esmė. Ii. Ii laikinasis sulaikymas – procesinės prievartos priemonė. Ii. Iii laikinasis sulaikymas – žmogaus teisių ribojimas. Iii. I laikino sulaikymo tikslai. Iii. Ii. Laikino sulaikymo procedūra : apibrėžimas teisiniuose dokumentuose. Iii. Iii laikinojo sulaikymo ypatumai, sulaikant nepilnametį asmenį. Iii. Iv laikinojo sulaikymo ypatumai, sulaikant įtariamuosius bylose, susijusiose su narkotinėmis medžiagomis. Iii. V. Laikinojo sulaikymo ypatumai nužudymo bylose. Iv. Išvados. Literatūra. Summary.


Lietuvoje vis didesnis dėmesys skiriamas Lietuvos ir tarptautinių teisės aktų suderinamumui, didžiausią dėmesį skiriant žmogaus teises garantuojantiems aktams.

Baudžiamojo proceso teisėje kertasi du priešingi interesai – visuomeninis interesas nustatyti nusikalstamas veikas padariusius asmenis ir juos teisingai nubausti bei atskiro asmens interesas į jo teisių neliečiamumą. Valstybės pareiga – siekti šių interesų suderinamumo, kadangi baudžiamasis persekiojimas yra neįmanomas be skverbimosi į nusikaltusiojo asmens žmogaus teisių sferą. Valdžiai suteikiame tam tikrą teisę naudoti prievartą prieš žmogaus laisvę, bet tiktai tada, kai būtina apsaugoti kitus asmenis nuo prievartos. Valdžios „teisė“ laikinai sulaikyti žmogų turi būti aiškiai sureguliuota ir apribota, nes joks teismas sulaikymo metu dar nėra nuteisęs ar pripažinęs tokį asmenį kaltu, vadinasi, tuo metu veikia žmogaus nekaltumo prezumpcija.

Laikinojo sulaikymo tema yra nagrinėta mažai, daugiau dėmesys skiriamas procesinės prievartos priemonėms apskritai arba suėmimui, tuo tarpu laikinasis sulaikymas išsamiai aptartas tik R. Burdos (2001) bei E. Tamošaitienės ir R. Medžiūno (2006) darbuose. Baudžiamojo proceso kodekse laikinajam sulaikymui skiriamas 140 straipsnis.

Šio darbo objektas – laikinojo sulaikymo tikslai ir procedūra

Darbo tikslas – apžvelgti teorinę literatūrą bei Baudžiamojo proceso kodekso straipsnius, liečiančius laikinąjį sulaikymą

Darbo uždaviniai:

Apžvelgti laikinojo sulaikymo tikslus ir procedūros ypatumus, pateiktus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekse

Aptarti laikinojo sulaikymo tikslų bei priemonių kaitą istoriniu aspektu

Apžvelgti teorinę literatūrą bei teisės aktus, liečiančius atskirų asmenų grupių, atskirų nusikaltimų grupių nusikaltėlių sulaikymo ypatumus.

Darbo metodai - mokslinės literatūros sisteminimas ir apibendrinimas, lyginamoji analizė.

Baudžiamojo proceso teisės literatūroje autoriai skirtingai apibrėžia laikinojo sulaikymo sampratą. E. Palskys, P. Danisevičius ir M. Kazlauskas (1978) sulaikymą apibūdina kaip trumpalaikį asmens, įtariamo padarius nusikaltimą, areštą, taikomą tais atvejais, kai būtina užkirsti kelią įtariamojo nusikalstamai veiklai, pašalinti galimybę jam pasislėpti nuo tyrimo bei kliudyti tiesos nustatymui baudžiamojoje byloje.

R. Burda (2001) laikinąjį sulaikymą apibūdina kaip procesinį nusikaltimo tyrimo veiksmą asmens, įtariamo padarius nusikaltimą, atžvilgiu. P. Kuconis (2005) akcentuoja laikinojo asmens sulaikymo – asmeninės prievartos aspektą.

G. Goda (1998) teigia: “Tam tikrų procesinių veiksmų atlikimas reiškia žmogaus teisių suvaržymą. Prireikus teisės gali būti suvaržytos naudojant prievartą. Procesiniai veiksmai, kuriais yra suvaržomos žmogaus teisės yra vadinami prievartos veiksmais, o tokio veiksmo atlikimas reiškia procesinės prievartos pritaikymą.”

Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnis apibrėžia laikinąjį sulaikymą ir jo taikymo sąlygas. Šis straipsnis numato, jog laikinasis sulaikymas – procesinė prievartos priemonė, kuria 48 valandų (2 parų) laikotarpiui gali būti apribota laisvė asmenims, kuris yra įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. E. Tamošaitienė ir R. Medžiūnas (2006) komentuoja, jog asmens teisės yra ribojamos nuo laikinojo sulaikymo protokolo surašymo, o ne nuo faktinio asmens sulaikymo momento, kai jo atžvilgiu naudojama prievarta, tačiau, pasak R. Burdos (2001), lieka neaiškus sulaikytojo statusas tarp faktinio sulaikymo iki oficialaus įtarimų pareiškimo, protokolo surašymo.

Taigi, nuomonės išsiskiria dviem kryptimis - vieni baudžiamojo proceso teisės mokslininkai mano, kad sulaikymas – tai procesinis prievartos veiksmas, kai įtariamas nusikaltimo padarymu asmuo laikinai uždaromas į areštinę 48 val., apribojama jo teisė judėti bendrauti, susirašinėti. Pagrindinis laikinojo sulaikymo tikslas yra užkirsti įtariamojo nusikalstamai veiklai, atimti jam galimybę pasislėpti nuo tardymo bei kliudyti nustatyti baudžiamojoje byloje tiesą. Tuo sulaikymas yra labai panašus į suėmimą.

  • Teisė Kursiniai darbai
  • 2011 m.
  • 24 puslapiai (5606 žodžiai)
  • Universitetas
  • Teisės kursiniai darbai
  • Microsoft Word 136 KB
  • Laikinas sulaikymas tikslai ir procedūra
    8 - 3 balsai (-ų)
Laikinas sulaikymas tikslai ir procedūra. (2011 m. Birželio 11 d.). http://www.mokslobaze.lt/laikinas-sulaikymas-tikslai-ir-procedura.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 21:48