Laimė Lietuvių filosofijoje


Laime filosofijoje. Laime - gyvenimo filsofijos pagrindas.

Filosofijos diplominis darbas. Įvadas. Laimės samprata filosofijos istorijos kontekste. Antika. Viduramžiai. Naujieji laikai. Laimė lietuvių filosofijoje. Laimė senojoje lietuvių pasaulėvaizdoje. Laimė vilniaus universiteto filosofų darbuose. Lietuvos švietėjiškosios epochos filosofai apie laimę. Laimė moderniojoje lietuvių filosofijoje. Xx a. Pirmoji pusė. Xx a. Antroji pusė. Išvados. Literatūros sąrašas. Šio darbo įvade pabandysime toliau apžvelgti laimės sampratą istoriniu pjūviu. Pradedant nuo antikos iki šių dienų, galiausiai apžvelgiant šią sąvoką lietuvos filosofų darbuose, kuris ir yra šio darbo tikslas.


Pasirinktos temos aktualumas. Filosofinė etika bando atskleisti moralės kilmę, aiškina žmogaus ir visuomenės gyvenimo moralės normas. Kelia klausimus: kas yra gėris ir blogis, kokių vertybių žmonės siekia, koks tų vertybių tarpusavio santykis, kokios vertybės įgalina atsirasti laimei, ar egzistuoja universalios moralės normos, ar vertybines nuostatas nulemia aplinka, politinės ir ekonominės sąlygos, ar moralė yra mūsų autonominiai vidiniai principai, ar deramo auklėjimo padarinys?.

Visais laikais filosofai bandė atsakyti į klausimą: kas tai yra laimė? Buvo klausiama, koks etikos vaidmuo, nustatant tas veikimų normas, prie kurių žmonės privalo taikyti savo veiksmus, norėdami pasiekti laimę. Rūpėjo, kodėl žmogus savo veiksmus, kokie jie bebūtų, turi tvarkyti pagal aukščiausiąjį tikslą – laimę. Ši problema gyvai jaudino visų laikų mąstytojus. Laimės klausimas žmogui yra artimas ir svarbus. Laimės fenomeno analizę paskatino ir faktas, jog Lietuvos filosofų požiūris į laimę kol kas nesusilaukė platesnio tyrinėjimo.

Tyrimo objektas. Nagrinėjant Lietuvių filosofų etines nuostatas, reikia atsižvelgti į tą laikotarpį, kuriame jie rašė. Lietuvos filosofija iki xix a. Formavosi ir vystėsi veikiama daugiausia atėjusių iš vakarų filosofinių koncepcijų. Tačiau ne visos jos čia rado atgarsį (vienos tiesiog nebuvo žinomos, kitos - atmestos). Taip formavosi Lietuvos filosofinės tradicijos, kurios veikė Lietuvių galvoseną, gyvenimo būdą.

Per filosofiją atsiskleidžia tautos mentalitetas, jos vertybinė orientacija. Todėl filosofijos istorijos išmanymas padeda išryškinti tautos politinių bei kultūrinių tradicijų sampratą, suvokti praeitį. Pagoniškoji Lietuva su savo gyvenimo būdu turėjo aiškią vertybinę orientaciją, moralines normas (tai pažymi savo darbuose p. Dundulienė, m. Gimbutienė, a. J. Greimas, r.  rimantienė, n. Vėlius). Nuo xiii a. Ant pagoniškojo pasaulėvaizdžio klodo pradėjo klotis krikščioniškasis. Tai sudarė pamatą plėtotis europietiškajam klodui (kurio pagrindas kilo iš antikinės filosofijos). Tokiu būdu krikščioniškoji filosofija pradėjo veikti Lietuvių sąmonę bei kultūrą. Xvi a. Atgimimo europietiškos idėjos pasiekė ir Lietuvą. Čia jos tapo pagrindu vystytis mokslui ir žmogaus vidinio pasaulio suvokimui kaip fenomenui. Todėl aptarti laimės ir prasmės temą skatina noras kalbėti apie žmogų ne aprašinėjant jo išorinį elgesį ir sąlygas, bet gilinantis į jo vidujiškumą, santykį su savo gyvenimu, su pačiu savimi.

Laimė Lietuvių filosofijoje. (2011 m. Liepos 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/laime-lietuviu-filosofijoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 10:48