Laiškas Liucilijui analizė


Laiška liucilijui ištrauka. Senekos laiškai liucilijui analize. Senekos laiškai lucilijui senatvė. Motyvacinis laiškas, anotacija, recenzija. Laiskai liucilijui analize.

Filosofijos esė. Filosofijos esė, kurioje analizuojamas 26-tas laiškas Liucilijui. Esėje kalbama apie senatvę ir mirtį.


Liucijus Anėjus Seneka savo knygoje „Laiškai Liucilijui“ dvidešimt šeštame laiške kalba apie senatvę ir mirtį. Laišką jis pradeda prisiminimu, apie kažkada buvusį susirūpinimą jog artėja senatvė, o dabar jis atskleidžia savo baimę, kad ta senatvė jau praėjo ir atėjo kitas gyvenimo tarpsnis. Taip Seneka tarsi sukuria dar vieną žmogaus gyvenimo periodą – paskutines dienas gyvenančių. Senatvę jis, kitaip nei įprasta šiuolaikiniui moderniam žmogui , įvardina kaip pavargusį, dar ne bejėgį amžių. Jis sako, kad paseno jo kūnas, bet ne siela. Taip jis sielą tarsi išaukština pabrėždamas jos ne mirtingumą ir amžinybę, jis suvokia ją kaip materialią substanciją. Seneka sako, kad ji džiūgauja ir ginčijasi su juo dėl senatvės sakydama jog dabar jos pats žydėjimas. Manau, kad jo kūnas senas ir jis norėtų jausti ne mirtingumo jausmą, nes būti jaunam, tai tas pats kaip būti nemirtingam.. Bet nepaisant to, kartu jis jaučia, kad pasiekė didelę išmintį ir yra skolingas senatvei bei amžiui.

  • Filosofija Esė
  • 2013 m.
  • 1 puslapis (617 žodžių)
  • Filosofijos esė
  • Microsoft Word 14 KB
  • Laiškas Liucilijui analizė
    9 - 3 balsai (-ų)
Laiškas Liucilijui analizė. (2013 m. Kovo 16 d.). http://www.mokslobaze.lt/laiskas-liucilijui-analize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 14:38