Laiškas mamai


Rasinys laiskas mamai. Laiskas mamai rasinys. Rašinys apie mama. Rasiniai apie mama. Rasinys mamai. Rasinelis apie mama. Rasiniai mamai. Atsisveikinimo laiskas mamai. Rasinelis mamai. Rasinys laiskas.

Lietuvių rašinys. Noriu išsakyti savo slapčiausias mintis ir padėkoti. Manau, kad laiškas tave nustebins. Mes dažnai matomės, aš tau galiu viską pasakyti, bet popieriuje išdėstyti savo mintis lengviau. Mes atėjome į savo šeimą tarsi mažytis stebuklas, tačiau visas didelis pasaulis mums svetimas ir šaltas. Tuomet tu, mama, vienintelė buvai pažįstama ir miela. Kai išmokei kalbėti, aš pasakydavau, kad tu esi gera ir vienintelė, supykusi pasakydavau, kad dabar aš tavęs nebemyliu… bet tu supratai mane. Prabėgo keliolika metų… aš suaugau… tas amžinas mano skubėjimas, reikalai, norėjimas sužinoti ką nors nauja, patirti neįprastų nuotykių, atima iš manęs laiką, kuris turėtų būti skirtas tau. Bet ten, toje naujoje erdvėje, kaskart sunkiau surasti kažką artimą sielai.


Manau, kad laiškas tave nustebins.

Mes atėjome į savo šeimą tarsi mažytis stebuklas, tačiau visas didelis pasaulis mums svetimas ir šaltas. Kai išmokei kalbėti, aš pasakydavau, kad tu esi gera ir vienintelė, supykusi pasakydavau, kad dabar aš tavęs nebemyliu bet tu supratai mane.

Prabėgo keliolika metų aš suaugau tas amžinas mano skubėjimas, reikalai, norėjimas sužinoti ką nors nauja, patirti neįprastų nuotykių, atima iš manęs laiką, kuris turėtų būti skirtas tau.

Kas rytą maišau kavą, kapstausi praėjusių dienų, prisiminimuose, išblėsusiuose jausmuose, suplyšusiuose rašteliuose, kuriuose gyvena buvusieji draugai ir priešai. Tuomet aš pasiilgstu naujovių, kurios man leistų svajoti ir išlikti savimi, nes žinau, kokią tu nori mane matyti. Žinoma, erzina kasdienybė. Mielai viską mesčiau, bet jaučiuosi taip, lyg būčiau stipriai pririšta. Nežinau, gal tai pripratimas, gal būtinybė, o gal permainų baimė. Bet aš visad galiu grįžti pas tave, mama. Grįžti į vaikystės prisiminimus ir kiekvieną kartą atrasti kažką naujo tavyje ir savyje. Su tavimi aš pasijuntu lyg amžinam pavasaryje. Mano pasaulis pradeda busti iš gilaus miego, o tavo saulė šviečia lietingiausią dieną. Laimingos dienos kai laimės nėra, jos meldžiame; kai ji ateina –skraidome, nedrįsdami patikėti stebuklu; kai apsigyvena – priprantame turėti; kai išeina – liūdime, jog nespėjome pasidžiaugti. Iš tiesų trumpas tas laimės blyksnis – beveik kaip vaikystė. Pripratus jis tampa kasdienybe kaip šiltas patalas vakare ar rūpestinga mama, atnešusi puodelį pieno su medumi, kai skauda gerklę.

Laiškas mamai. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/laiskas-mamai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 02 d. 22:18